„Gerėjantys reitingai yra naudingi, nes atkreipia investuotojų dėmesį į valstybę ir rodo, kad jos galvos stengiasi gerinti investicinį klimatą. Reformatoriai yra gerbiami“, - sako Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.
Pasak jos, jeigu bendrojo plano sprendiniai yra pakankamai detalūs, statybų vykdytojas dabar turi galimybę iš karto pradėti statinių projektavimą. Jam reikia atsižvelgti į aplinkinių teritorijų užstatymą ir jose jau stovinčių statinių parametrus. Tai pagreitina ir palengvina žemės sklypų plėtojimą, ypač miestų teritorijose.
Aplinkos viceministrė D.Matonienė pabrėžia, kad naujas įstatymas keičia ekonominę aplinką, jos sąlygos tampa palankesnės verslui atsirasti ir plėstis. Verslas sukuria naujų darbo vietų. Dabar, kai Lietuvoje nedarbo lygis yra ganėtinai aukštas, šie pakeitimai yra ypač svarbūs. Tad iš naujo įstatymo naudos turės ne tik statybas vykdyti ketinantys gyventojai. Ji priduria, kad įstatymas palankus ne tik žmonėms, bet ir gamtai, nes naujos kartos teritorijų planavimas užtikrins aukštą aplinkos apsaugos lygį.
Dabar, kai Lietuvoje nedarbo lygis yra ganėtinai aukštas, šie pakeitimai yra ypač svarbūs. Tad iš naujo įstatymo naudos turės ne tik statybas vykdyti ketinantys gyventojai.
R.Skyrienė pastebi, kad nuo šiol labai daug atsakomybės turės prisiimti, savivaldybių atstovai, pavyzdžiui, savivaldybių administracijų direktoriai. Investuotojų forumo vykdančioji direktorė viliasi, kad jie be pagrindo nelėtins dokumentacijos proceso:
„Tikimės, kad naujosios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, iš kurių laukiama daug gero, neatsisuks kita medalio puse. Pavyzdžiui, savivaldybių administracijų direktoriai ir kiti teritorijų planavimo dokumentus derinantys asmenys, bijodami atsakomybės, gali pradėti elgtis pernelyg skrupulingai, įžvelgti nebūtinai realias grėsmes ar tiesiog vengti priiminėti reikiamus sprendimus ir taip vilkinti procesą.“
Apie tokią situaciją Aplinkos ministerijoje taip pat pagalvota. Pasak D.Matonienės, už statybų projektų patvirtinimą savivaldybių atstovai prisiima asmeninę atsakomybę, o už delsimą jiems gali būti taikomos baudos ir kitos sankcijos. Jei statybų vykdytojas mano, kad savivaldybėje statybų procesas yra nepagrįstai vilkinamas, jis gali kreiptis į Statybų inspekciją. Ši situaciją ištirs. Jei paaiškės, kad statybų projektas atitinka įstatymus ir savivaldybė procesą vilkino be reikalo, jai bus skirta bauda.
R.Skyrienė laikosi nuomonės, kad dabar belieka parengti infrastruktūros įstatymą, kurio projektas turi būti parengtas jau šiais metais ir patvirtintas iki 2014 m. galo. Po šio įstatymo priėmimo bus nustatytos visos reikalingos taisyklės aiškiai infrastruktūros plėtrai. Tada įstatymas galės įbėgėti visu greičiu.
Nežinia, kiek investicijų iš užsienio Lietuva prarado dėl to, kad statybų vykdytojai savo veiklai rinkosi kitas Rytų Europos šalis, pavyzdžiui, Lenkiją ar Čekiją. Šiose šalyse jau ilgą laiką dega žalia šviesa greitai statybų dokumentacijai. Bet dabar verslininkai iš užsienio gali galimybę investuoti Lietuvoje įvertinti iš naujo. Nauja tvarka turėtų tapti stimulu ir Lietuvos verslininkams kurti ar plėsti verslą.
