„Mes esame koalicija ir panašiai mąstančios valstybės partnerės. Kaip karys, aš pasakyčiau, jog mes esame valstybės, kurios yra pasiruošusios kautis ir turi panašų suvokimą apie problemas ir iššūkius, su kuriais susiduriame mūsų regione“, – interviu BNS sakė Jungtinių ekspedicinių pajėgų vadas generolas majoras Stuartas Richardas Skeatesas.
„Su savo partnerėmis šalimis taip pat turėjome labai geros patirties tarptautinėse operacijose, pavyzdžiui, Afganistane ar Irake“, – pridūrė jis.
Apie Jungtinių ekspedicinių pajėgų kūrimą buvo paskelbta 2015 metų pabaigoje, jų steigimo sutartį pasirašius Jungtinei Karalystei, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Danijai, Nyderlandams ir Norvegijai.
Lietuva į šias pajėgas yra delegavusi apie 150 sausumos pajėgų karių.
Šią savaitę S.R.Skeatesas viešėjo Vilniuje, kur su Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybe aptarė pajėgų kūrimo pažangą.
Šių metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje pradėjo veikti pajėgų štabas, kuriame tarnauja vienas Lietuvos karininkas. Vasarą vyko pirmosios štabo pratybos.
„Tai buvo labai sėkmingos pratybos, kurios mums padėjo pasiekti pradinį operacinį pajėgumą, o tai reiškia, kad jeigu susidurtume su krize, į kurią turėjo reaguoti mūsų šalys partnerės, tada šis štabas galėtų prisidėti“, – sakė S.R.Skeatesas.
Pilną Jungtinių ekspedicinių pajėgų operacinį pajėgumą planuojama pasiekti 2018 metais. Tuomet pajėgos pilnu mastu galės vykdyti operacijas. Jas sudarys tiek oro, tiek sausumos, tiek jūrų pajėgų kariai.
Pajėgas kuriančios valstybės tikisi, kad jos bus itin aukštos parengties ir greitai perdislokuojamos.
Jungtinės Karalystės generolas teigia, kad pajėgos galės vykdyti labai įvairaus spektro veiksmus – nuo kovinių operacijų iki humanitarinių misijų. Pajėgos taip pat galės dalyvauti ir NATO, ES, Jungtinių Tautų, koalicijos partnerių vadovaujamose tarptautinėse operacijoje.
„Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra kuriamos taip, kad galėtų reaguoti į bet kokią grėsmę. Ir tai nėra tik fizinė grėsmė. Tai galėtų būti grėsmės informacinėje erdvėje ar kibernetinėje erdvėje“, – teigė S.R.Skeatesas, paklaustas, ar pajėgos buvo sukurtos reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Karininkas pabrėžė, kad plataus masto konflikto atveju svarbiausias operacijas vis tiek vykdytų NATO.
„NATO yra kertinis akmuo visų Jungtinių ekspedicinių pajėgų gynybos politikoje ir strategijoje, todėl didelio masto konfrontacijos atveju, be abejonės, iniciatyvos imtųsi NATO, (...) o mes NATO vadovybei galėtumėme pasiūlyti įvairovę, kaip prisidėti“, – sakė S.R.Skeatesas.
Jungtines ekspedicines pajėgas planuota kurti nuo 2014 metų NATO viršūnių susitikimo Velse.
