Tiesa, analitikai nesiryžta spėlioti, ar spalio viduryje laukiami rinkimai baigsis sėkmingiau nei pernai vykęs balsavimas dėl JT Generalinės Asamblėjos pirmininko posto, kai diplomatas Dalius Čekuolis pralaimėjo netikėtai ir kone paskutinę minutę kandidatu iškeltam Serbijos užsienio reikalų ministrui Vukai Jeremičiui.
Lietuva pakeistų Azerbaidžaną
Praėjusią savaitę Niujorke vykusioje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, be kita ko, nemažai bendravo su kolegomis iš kitų šalių – Kanados, Singapūro, Dramblio Kaulo Kranto, Senegalo, Trinidado ir Tobago, Sent Kitso ir Nevio, kad užsitikrintų kuo didesnę paramą Lietuvos kandidatūrai į ST nares.
Kartu su Lietuva dėl vietos ST varžėsi Gruzija, bet dar pavasarį savo kandidatūrą dėl diplomatinių ir finansinių priežasčių atsiėmė.
Balsavimas numatytas spalio 17-ąją. Pagal taisykles, norint patekti į ST, reikia surinkti 2/3 balsuojančių šalių balsų. Jei rinkimuose dalyvaus visos 193 organizacijai priklausančios valstybės, teks surinkti mažiausiai 129 balsus. Jei pirmas balsavimas būna nesėkmingas, rengiami trys apriboto balsavimo raundai (juose gali dalyvauti tik oficialios kandidatės), tuomet – trys neapriboto balsavimo raundai (juose gali dalyvauti bet kuri atitinkamo regiono valstybė, išskyrus nuolatines ST nares) ir taip toliau, kol pasiekiamas rezultatas.
Iš viso ST sudaro 15 narių, iš kurių penkios yra nuolatinės – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija. Likusias nares išrenka Generalinė Asamblėja dvejų metų kadencijai (kasmet – po penkias).
Lietuva siekia pakeisti Rytų Europai atstovaujantį Azerbaidžaną. Šiemet taip pat baigiasi Maroko, Pakistano, Gvatemalos ir Togo kadencija. Toliau ST priklausys Liuksemburgas, Australija, Pietų Korėja, Argentina ir Ruanda.
Taisyklės numato, kad nenuolatinės ST narės keičiasi rotacijos principu, jos atstovauja įvairiems regionams. Dvi iš penkių keičiamų valstybių atstovauja Afrikai, po vieną – Rytų Europai, Azijai/Ramiojo vandenyno regionui ir Lotynų Amerikai bei Karibams.
Kartu su Lietuva dėl vietos ST varžėsi Gruzija, bet dar pavasarį savo kandidatūrą dėl diplomatinių ir finansinių priežasčių atsiėmė.
Iš Afrikos šalių rinkimuose dalyvaus Čadas, Gambija ir Nigerija, iš viso ST jau priklausiusi keturis kartus, pastarąjį – 2010-2011 m. Lotynų Amerikai atstovaus Čilė, priklausiusi ST 2003-2004 m. ir greičiausiai nesunkiai laimės rinkimus, mat šio regiono valstybės laikosi nerašytos taisyklės nekonkuruoti. Iš Azijos valstybių pretenduos Saudo Arabija, kuri dar nėsyk nepriklausė ST, nors buvo viena iš JT įsteigusios 51 valstybės.
Lietuva taip pat dar niekada nepriklausė ST. Sėkmės atveju ji būtų pirmoji iš Baltijos šalių, patekusi į šią JT struktūrą. Siekį tapti nenuolatine ST nare mūsų šalis pirmą kartą pareiškė dar 1996-aisiais. 2001 m. dėl stojimo į ES buvo nuspręsta kandidatavimą atidėti. Lietuvos norą nuo kitų metų priklausyti ST prieš porą metų, kalbėdama Generalinėje Asamblėjoje, išreiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį į Lietuvos patirtį, siekiant taikiai pereiti iš vienos santvarkos į kitą, kuriant valstybę ir vydant reformas. Be to, 2011-aisiais mūsų šalis pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). „Tai patvirtina, kad Lietuva yra pasirengusi imtis pasaulinės atsakomybės ir prisidėti prie saugumo reikalų visame pasaulyje“, – teigė prezidentė.
 |
| prof. Ramūnas Vilpišauskas |
Kiek reikšmingas Rusijos balsas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas nesiėmė vertinti Lietuvos galimybių. Anot jo, norint laimėti tokius rinkimus, reikia atlikti namų darbus – nuosekliai dirbti, buriant valstybių paramą. Portalo 15min.lt pašnekovas pripažino, kad pastaraisiais mėnesiais nebuvo daug žinių apie atitinkamas Lietuvos pastangas.
„Gali suveikti ir kitų šalių motyvai, visai nesusiję su šiais rinkimais, – teigė R.Vilpišauskas. – Kol kas prognozuoti labai sudėtinga. Mūsų tikslas – padaryti viską, kas priklauso nuo Lietuvos institucijų. Bet nenumatytos aplinkybės gali sutrukdyti.“
Jo žodžiais, būtina ne tik intensyviai dirbti, siekiant pakankamos paramos per balsavimą, bet ir vėliau, jei pavyktų patekti į ST, išnaudoti šią pozicijq.
„Priklausymas ST svarbus tiek, kiek svarbi pati JT organizacija. Dėl to seniai vyksta ginčai, bet vis tik ji yra pagrindinė klausimus tarp valstybių šiuolaikiniame pasaulyje sprendžianti organizacija, turinti daugiausiai narių ir jungianti skirtingų politinių sistemų šalis. Tai yra svarbi organizacija.
Narystė ST galėtų padidinti ir Lietuvos matomumą, taip pat suteiktų daugiau svorio Lietuvos atstovų, diplomatų siūlymams, nors nauda būtų sunkiai apčiuopiama.“
Lietuvos naudai gali būti įvertinti nesenas pirmininkavimas Demokratijų bendrijai, ESBO, ES Tarybai. „Pajėgumų turime, ypač diplomatinė tarnyba, tik kartais, kalbant apie vidaus reikalus, pavyzdžiui, energetiką, kurie aktualūs ir ES, išlenda vidaus politika, rinkimų ciklai, – sakė R.Vilpišauskas. – Kartais Lietuva nekaip išorėje atrodo, susiformuoja prastą reputaciją bent konkrečių projektų atvejais. Tradiciškai užsienio politikoje dažniau svarstomi saugumo reikalai. Gal Lietuvos politinių jėgų sutarimas dėl jų tvirtesnis, o tai palengvina diplomatų darbą.“
R.Vilpišauskas: „Narystė ST galėtų padidinti ir Lietuvos matomumą, taip pat suteiktų daugiau svorio Lietuvos atstovų, diplomatų siūlymams, nors nauda būtų sunkiai apčiuopiama.“
Anot TSPMI vadovo, reikšmės per balsavimą gali turėti Rusijos nuomonė: „Ji yra viena iš svarbių nuolatinių ST narių, taigi gali turėti ne tik svarų, bet ir lemiamą balsą, rasti savo nuomonės palaikytojų. Tokios galimybės neatmesčiau.“
Tarp nuolatinių ST narių yra ir Kinija, turinti svarų balsą ne tik Azijoje, bet ir Afrikoje. Ši garsiai išreiškė nepasitenkinimą neseniai Vilniuje viešėjusio Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos privačiu pokalbiu su prezidente D.Grybauskaite. Kiti aukščiausi Lietuvos pareigūnai su svečiu nepanoro susitikti. Paklaustas, ar tokios pozicijos nereikėtų laikyti bandymu nepykdyti Pekino, instituto direktorius paragino šių klausimų nesieti, nors toks paaiškinimas esą įmanomas.
Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės vadovė liberalė Dalia Kuodytė taip pat nelinkusi sieti Lietuvos pareigūnų pozicijos su laukiančiais rinkimais.
„Man jau nebelabai rūpi. Vizitas praėjo normaliai, nepaisant visų vidaus ir užsienio politikos peripetijų, – portalui 15min.lt sakė ji. – Kaip bus, matysime. Visose šalyse po susitikimų su Jo Šventenybe Kinijos reakcija panaši. Kai kas sako, kad pasekmės būna, kai kas – kad ne. Visi žaidžia politinius žaidimus, ką dabar padarysi.“
Linas Linkevičius: diplomatai intensyviai pristato kandidatūrą
Kaip anksčiau dienraščiui „Lietuvos žinios“ tvirtino L.Linkevičius, siekdama užsitikrinti daugumos JT šalių paramą diplomatinė tarnyba intensyviai dirba pristatydama Lietuvos kandidatūrą į ST, ypač tuose regionuose, su kuriais mūsų šalies ryšiai mažiau išplėtoti.
Mūsų šalis esą turi tvirtą Baltijos ir Šiaurės šalių, kitų ES valstybių paramą. „Su kitomis valstybėmis aktyviai dirbame ir jau turime nemažai vienokio ar kitokio lygio įsipareigojimų remti Lietuvos kandidatūrą. Kartu noriu pridurti, jog diplomatinėje praktikoje įprasta, kad tokio pobūdžio informacija traktuojama su reikiamu diskretiškumu“, – pabrėžė ministras.
Dirbdama ST Lietuva, kaip bet kuri kita narė, pirmiausia turėtų susitelkti į konkrečius uždavinius, susijusius su taikos, saugumo užtikrinimu atskiruose regionuose ir pasaulyje. Tačiau Vilnius norėtų daug dėmesio skirti mažųjų valstybių vaidmeniui globalaus saugumo klausimais stiprinti, siekti didesnio ST veiklos skaidrumo ir efektyvumo.
„Mums labai rūpi civilių, ypač vaikų ir moterų, apsauga, jų teisių užtikrinimas konfliktų zonose. Be abejo, tokie klausimai, kaip saugumo, ekonominio ir socialinio vystymosi ryšys, ginkluotės kontrolės ir masinio naikinimo ginklo platinimo grėsmė, klimato kaita, energetinio saugumo iššūkiai taip pat būtų mūsų dėmesio centre“, – aiškino L.Linkevičius.
Posėdžiauja nuo 1946 metų
ST yra nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių JT padalinių. Ji atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, draugiškų santykių plėtojimą, pagarbos žmogaus teisėms skatinimą.
Pirmas ST susirinkimas įvyko 1946 m. Londone. Nuo to laiko ST, keletą kartų pakeitusi posėdžių vietas, o dabar posėdžiaujanti JT būstinėje Niujorke, dirba be pertraukų ir, reikalui esant, renkasi bet kada. ST pirmininkauja viena iš narių, jos keičiasi kas mėnesį pagal lotynišką abėcėlę.
Nuolatinėmis ST narėmis buvo pripažintos valstybės, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turinčios galingiausias ginkluotąsias pajėgas, kartu karinėms reikmėms skiriančios apie 60 proc. visų pasaulio karinių išlaidų.
Daugiausia kartų – po 20 – į nenuolatinius ST narius buvo išrinktos Japonija ir Brazilija, 17 kartų – Indija, po 14 kartų – Kolumbija ir Pakistanas.
