Ši olandų nevyriausybinės organizacijos parengta ataskaita patvirtina, jog Vilniui kelia nerimą dalies sąjungininkų raginimai atsisakyti amerikiečių branduolinio ginklo, kol tokį ginklą, kuris yra mobilesnis nei strateginiai branduoliniai ginklai, šalia Lietuvos sienų yra dislokavusi Rusija.
Apklausus visų 28 NATO valstybių delegacijas ir Aljanso pareigūnus, nustatyta, kad 24 šalys neblokuotų taktinio branduolinio ginklo pašalinimo iš Europos, iš jų pusė aktyviai remia siūlymus keisti dabartinę tvarką, teigia tyrimo autoriai.
„Tik trys valstybės (Prancūzija, Vengrija ir Lietuva) ypač remia dabartinį status quo“, – rašoma organizacijos „IKV Pax Christi“ paskelbtoje ataskaitoje.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Lietuva nepritartų tokio ginklo atsisakymui tol, kol jį turės Rusija.
Tarp NATO šalių už JAV taktinio branduolinio ginklo patraukimą iš Europos aktyviausiai pasisako Vokietija.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neseniai viešai pareiškė, kad Rusija yra dislokavusi taktinį branduolinį ginklą Kaliningrado srityje.
Jungtinių Valstijų pareigūnai žada dar šiemet mėginti inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų. Vis dėlto praėjusį mėnesį kalbėdamas su BNS JAV misijos NATO vadovo pavaduotojas Johnas Heffernas pripažino, kad Maskva kol kas nerodo entuziazmo tartis riboti šiuos ginklus, kurie yra mobilesni ir paprasčiau perkeliami nei strateginiai branduoliniai ginklai, neseniai apriboti naująja START sutartimi.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad abipusiškumo principas turi būti esminis.
