Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Kodėl staiga Lietuva iš girtuoklių krašto tapo blaivininkų tvirtove?

Lietuva, anot statistikos, išlieka gausiai alkoholį vartojanti šalis, tačiau vienas feisbuke platinamas žemėlapis šio socialinio tinklo vartotojus privertė suglumti: jame mūsų šalis atrodo kaip blaivininkų bastionas. Kodėl susidaro toks įspūdis?
Alkoholis
Alkoholis / Shutterstock nuotr.

Kalba eina apie žemėlapių svetainės landgeist.com kūrinį, kuriame Europos šalys skirtingomis spalvomis nuspalvintos priklausomai nuo to, koks procentas gyventojų kasdien vartoja alkoholinius gėrimus. Vėliau šis žemėlapis buvo paskelbtas feisbuke.

Pagal žemėlapį, kasdienio išgėrinėjimo lyderiai Europoje yra portugalai. Šioje šalyje ištisą savaitę bent kažkiek alkoholinių gėrimų kasdien suvartoja kas penktas šalies gyventojas – net 21,4 proc. Antroje ir trečioje vietoje esantys ispanai ir italai atsilieka jau gana smarkiai – 13,5 ir 12,4 proc.

Bet daugeliui netikėtai Lietuva užima priešpaskutinę vietą iš 30 šalių – mūsų šalyje kasdien alkoholį vartoja vos 0,8 proc. gyventojų. Dar mažiau kasdienių vartotojų yra tik musulmoniškoje Turkijoje, kuri irgi įtraukta į šią statistiką – 0,5 proc.

Mažiau nei po 2 proc. gyventojų alkoholį kasdien vartoja ir Skandinavijos šalyje – Švedijoje, Norvegijoje ir joms istoriškai bei kultūriškai artimoje Islandijoje, o taip pat mūsų kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje bei Estijoje.

Žemėlapio kūrėjai pasinaudojo 2019 metų Eurostato duomenimis ir išties tiksliai atspindi oficialiai skelbiamus statistikos skaičius. Tačiau tais pačiais 2019 metais, patikslintais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui siekė 11,2 litro absoliutaus (šimtaprocentinio) alkoholio.

Pasaulio sveikatos organizacija pateikia net didesnius tų metų skaičius – 11,93 litro, su kuriais Lietuva tuo metu, kaip skelbiama, pateko tarp trijų daugiausiai išgeriančių Europos šalių.

Tuo pat metu Portugalija, kurioje, kaip pažymėjome, kas penktas gyventojas ragavo alkoholinių gėrimų kasdien, sugebėjo išgerti tik po 10,37 litro gryno alkoholio „ant galvos“. Ispanai 2019-aisiais suvartojo po 10,73, o italai – tik po 7,65 litro gryno alkoholio.

Kaip čia taip? – dabar nusistebėjo kai kurie feisbuko vartotojai. – Buvo sukeltas toks ažiotažas, kad Lietuva prasigėrė, o pasirodo, kad tų nuolat geriančiųjų beveik nėra, ir vos keli kasdien besisvaiginantys girtuokliai, matyt, yra kalti dėl visų alkoholio pardavimo ir reklamos apribojimų, kurie buvo įvesti.

Primename, kad 2016–2020 metų Seimas ėmėsi griežtos antialkoholinės kampanijos.

Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, 2017 metais buvo gerokai padidintas akcizas alkoholiniams gėrimams. Dar po metų sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas – juo dabar leidžiama prekiauti tik nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais iki 15 val. Taip pat uždrausta alkoholinių gėrimų reklama radijuje, televizijoje ir internete, o alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžius padidintas iki 20 metų.

Shutterstock nuotr./Alkoholizmas
Shutterstock nuotr./Alkoholizmas

Tad ar išties labai mažas kasdien išgeriančių skaičius ir labai didelis bendras per metus suvartoto alkoholio kiekis prieštarauja vienas kitam ir yra nesuderinami?

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bendras šalyje suvartoto legalaus alkoholio kiekis apskaičiuojamas daugmaž objektyviai – tiesiog reikia sudėti visus per metus oficialiai parduotus alkoholinius gėrimus ir padalinti iš atitinkamo amžiaus gyventojų skaičiaus.

Tiesa, rezultatas nebus visiškai tikslus. Tarkime, reikia minusuoti tam tikrą procentą gėrimų, kuriuos suvartoja į šalį atvykę turistai – tai šiek tiek sumažina galutinį rezultatą.

Taip pat labai sunku tiksliai įvertinti, kiek alkoholinių gėrimų lietuviai įsiveža iš kaimyninių šalių, tos pačios Lenkijos, kurioje populiaru apsipirkti. O tai galutinį rezultatą galėtų netgi labai pastebimai padidinti dėl to, kad daugelis alkoholinių gėrimų Lenkijoje kainuoja pastebimai mažiau, o iš jos į Lietuvą įvežamų gėrimų kiekio niekas nekontroliuoja.

Na, o duomenys apie vartojimo įpročius – geri kasdien ar ne – gaunami apklausų būdu. Apklausų, net ir anoniminių, rezultatai bent iš dalies priklauso nuo respondentų atvirumo ir sąžiningumo.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Lietuvių pirkiniai Lenkijoje
Lukas Balandis / BNS nuotr./Lietuvių pirkiniai Lenkijoje

„Skirtumus tarp kasdienio vartojimo gali paveikti ir kultūriniai, socialiniai, politiniai šalių skirtumai, ir skirtingas ar besikeičiantis visuomenės požiūris į kasdienį alkoholio vartojimą. Jei kasdienis alkoholio vartojimas yra labiau stigmatizuojamas, vertinamas neigiamai, gyventojai gali būti mažiau linkę apklausų metu atskleisti apie tokį savo elgesį“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė.

Kultūriniais skirtumais galima paaiškinti tokį didelį kiekį kasdienių alkoholio vartotojų Europos pietuose. Taurė vyno prie pietų stalo yra norma Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje. Lietuvoje kai kam norma gali būti blaiviai gyventi visą darbo savaitę, bet susitikti savaitgalį su draugais ir išgerti po butelį degtinės ar kito stipraus gėrimo. Tokiu būdu, skaičiuojant absoliutų alkoholio kiekį, koks nors kasdien vyną nedideliais kiekiais gurkšnojantis portugalas bus ne tik pavytas, bet ir aplenktas.

2021 m. NTAKD užsakymu buvo atliktas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas, kuriame dalyvavo 15–64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai (iš viso 2501). Tyrimui naudotas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro Europinio modelio klausimynas.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje paskutinių 30 dienų iki tyrimo laikotarpiu 23,7 proc. Lietuvos gyventojų alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau: 14,6 proc. apklaustųjų alkoholį vartojo bent vieną kartą per savaitę, 7,3 proc. – keletą kartų per savaitę, o 1,8 proc. – kasdien arba beveik kasdien.

123RF.com nuotr./Išgertuvės
123RF.com nuotr./Išgertuvės

Pasak B.Rašimaitės, apie vartojimą kiekvieną dieną klausta nebuvo, dėl to teigiamų „kasdien arba beveik kasdien“ atsakymų dalis galėjo būti didesnė, nei uždavus klausimą tik apie vartojimą kiekvieną dieną.

Anot specialistės, pastebima, kad Lietuvoje sumažėjo dalis gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau (2016 m. – 33,3 proc., 2021 m. – 23,7 proc.). 2021 m. 21,4 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad kiekvieną mėnesį nesaikingai vartojo alkoholį (suvartojo šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu).

14 proc. gyventojų nesaikingai vartojo alkoholį kiekvieną mėnesį, 7,1 proc. – kartą per savaitę ar dažniau, 0,9 proc. – kasdien arba beveik kasdien. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenims, sumažėjo dalis gyventojų, kurie kiekvieną savaitę nesaikingai vartojo alkoholį (nuo 9,9 proc. 2016 m. iki 7,1 proc. 2021 m.).

15min verdiktas: trūksta konteksto. Žemėlapis pateikia vieną statistikos pjūvį ir neatspindi bendro alkoholio suvartojimo šalyse, dėl to gali susidaryti klaidingas įspūdis apie tikrąjį suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekį vienoje ar kitoje valstybėje. Taip pat reikia pabrėžti, kad alkoholio vartojimo įpročiai apskaičiuojami ne remiantis objektyviais duomenimis, o apklausų būdu, todėl rezultatams įtakos gali turėti respondentų atvirumo ir sąžiningumo laipsnis.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais