Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas sakė iškėlęs šį klausimą antradienio susitikime su Rusijos aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos tarybos – pirmininke Valentina Matvijenko.
„Asmeniškai kėliau klausimą dėl Rusijos dabartinio premjero ir galbūt būsimojo prezidento V.Putino išsakytos nuomonės apie Eurazijos sąjungą – ar tai reiškia, kad Rusija nusisuks nuo Europos, ieško kitų svarbesnių partnerių ir kuria alternatyvą“, – BNS telefonu iš Maskvos sakė P.Auštrevičius.
„V.Matvijenko, matyt, suprato mano pasisakymą ir atsakė „ačiū už tai, ką pasakėte“ – kad Rusijai pirmiausia reikia pilnai pasinaudoti galimybėmis bendrauti su Europa, o tik po to kurti kažkokius naujus darinius“, – sakė P.Auštrevičius, kuris yra NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas.
Apie planus grįžti į Kremlių paskelbęs V.Putinas neseniai iškėlė iniciatyvą Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos pagrindu sukurti giliau integruotą Eurazijos sąjungą.
„Manau, kad tai yra strategiškai naujas pasiūlymas, galintis daryti ilgalaikę įtaką. Čia jau kalbama ne tik apie ekonominius dalykus – matyt, turimas omeny politinis strateginis bendradarbiavimas, taip pat ir karinis, todėl šitoje srityje pats laikas Lietuvai suklusti ir galbūt kelti klausimus NATO ir Europos Sąjungoje. Kalbame apie tuos Rusijos kaimynus, kurie gali būti potencialūs tos Eurazijos sąjungos dalyviai arba gali patirti jos įtaką“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Maskva perspėja, kad neatsižvelgus į jos interesus, Rusija turės imtis papildomų saugumo priemonių, galinčių privesti prie naujų ginklavimosi varžybų.
V.Putinas apie Eurazijos sąjungos planus dienraštyje „Izvestija“ paskelbė likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, kurie gali sugrąžinti jį į Rusijos prezidento postą. Savo idėją jis pavadino „istorinio persilaužimo“ galimybe posovietinėms valstybėms.
Anksčiau didžiausia „XX amžiaus politine katastrofa“ Sovietų Sąjungos subyrėjimą vadinęs V.Putinas tikino nesiekiantis atkurti buvusios sąjungos, bet norintis „stipresnės integracijos nauju politiniu ir ekonominiu pagrindu“.
Anot P.Auštrevičiaus, per NATO Parlamentinės Asamblėjos biuro delegacijos vizitą Rusijoje daug dėmesio skiriama ir Aljanso planams kurti priešraketinės gynybos sistemą, kuri, pasak jo, „kelia labai daug aštrių prieštaravimų iš Rusijos“.
„Rusijos politikai vis dar mano, kad ši sistema šiuo metu yra grėsmė Rusijai, susilpnins Rusijos gynybinį potencialią, netgi strateginės ginkluotės srityje. Tačiau NATO negali pasitikėti kitų valstybių gynybinėmis sistemomis, ji turi turėti savo gynybinę sistemą, ir Rusija turi suprasti, kad NATO aljanso narių gynyba turi būti patikėta pačiai NATO. Bendradarbiavimas su Rusija turi būti, bet gynybinių sistemų atskirumas ir nepriklausomumas yra svarbus principas“, – sakė Lietuvos Seimo narys.
NATO anksčiau atmetė Rusijos pasiūlymą dėl atsakomybės zonų sukūrimo, pagal kurį Maskva norėjo prisiimti atsakomybę ir už kai kurių kaimyninių šalių apsaugą nuo priešiškų šalių raketų.
NATO siūlo, kad būtų kuriamos dvi atskiros sistemos, kurios keistųsi informacija, tačiau Maskva perspėja, kad neatsižvelgus į jos interesus, Rusija turės imtis papildomų saugumo priemonių, galinčių privesti prie naujų ginklavimosi varžybų.
