Beveik pagal visas penkias saugumo indekso dimensijas Latvijos gyventojų rodikliai yra žemesni nei likusių kitų Baltijos šalių.
Pirmą kartą skelbiamas indeksas išvestas šiais metais apklausus trijų šalių gyventojus. Juo siekiama nustatyti, kokiu mastu gyventojai nerimauja dėl nepageidaujamo arba neigiamų pasekmių turėsiančio įvykio grėsmės.
Beveik pagal visas penkias saugumo indekso dimensijas Latvijos gyventojų rodikliai yra žemesni nei likusių kitų Baltijos šalių. Bendras Lietuvos gyventojų saugumo jausmo rodiklis yra -5, kai Latvijos gyventojų – -13, o Estijos gyventojų – +8.
Fizinis saugumas ir kriminogeninė situacija buvo vienintelės sritys, kurias tiek Lietuvos gyventojai, tiek ir jų kaimynai Latvijoje bei Estijoje įvertino teigiamai. Toks vertinimas rodo, jog būtent minėtose srityse Baltijos šalių gyventojai jaučiasi saugiausiai. Estai gerokai mažiau nei latviai ir lietuviai nerimauja dėl valstybės stabilumo ir nacionalinio saugumo, taip pat – dėl įsidarbinimo galimybių. Savo materialinę bei finansinę padėtį teigiamai įvertino tik estai – +11, o Lietuvos ir Latvijos gyventojai mano priešingai – jų vertinimai atitinkamai yra -6 ir -8.
„Gyventojų saugumo indeksas grindžiamas unikalia metodika, kuri suteikia vertingos informacijos, ką Baltijos šalių gyventojai mano apie savo gyvenimo stabilumą ir apie jų kasdieniame gyvenime svarbias rizikas“, – komentuodamas rezultatus, sakė ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas dr. Kęstutis Bagdonavičius. „Esame draudimo bendrovė, todėl mums ypač svarbi gyventojų nuomonė apie jų asmeninį, finansinį ir nacionalinį saugumą. Rezultatai mums suteikia galimybę tobulinti draudimo sprendimus atsižvelgiant į klientų poreikius bei lūkesčius. Ryškūs atskirų šalių rodiklių skirtumai rodo, kad visuomenės nuomonė atspindi kiekvienos šalies padėtį ir lokalias problemas. Akivaizdu, kad šiuo metu visose Baltijos šalyse didžiausią nerimą kelia sveikatos priežiūros sistema“.
Lietuvos gyventojai šiek tiek pirmauja kaimyninių šalių atžvilgiu pagal pasitenkinimą savo gyvenimu, tačiau kalbant apie saugumo užsitikrinimą apskritai, rezultatai visose šalyse yra panašūs.
Taikant šio tyrimo metodiką, gyventojų buvo klausiama apie tai, kiek jie nerimauja dėl įvairių nepageidaujamų arba negatyvių įvykių jų gyvenime grėsmės. Gyventojų saugumo indeksas – tai 43 skirtingi su saugumu susiję aspektai, suskirstyti į penkias saugumo dimensijas: turtinis ir finansinis saugumas, sveikata, fizinis saugumas, užimtumas ir šalies stabilumas bei nacionalinis saugumas. Be šių penkių dimensijų, tyrime daug dėmesio skirta ir respondentų gyvenimo stabilumui: dar penki papildomi veiksniai, rodantys saugumo užsitikrinimo laipsnį, leido nustatyti, kiek žmonės yra patenkinti savo gyvenimu, kaip jie patys vertina savo materialinę padėtį ir galimybes patiems paveikti įvykius, kaip planuoja savo ateitį ir kokie yra svarbiausi namų ūkio stabilumo rodikliai.
Lietuvos gyventojai šiek tiek pirmauja kaimyninių šalių atžvilgiu pagal pasitenkinimą savo gyvenimu, tačiau kalbant apie saugumo užsitikrinimą apskritai, rezultatai visose šalyse yra panašūs. Gyventojų, manančių, kad jų materialinė padėtis yra gera, dalis yra panaši visose trijose šalyse: 43 proc. Lietuvoje, 45 proc. Estijoje ir 48 proc. Latvijoje. Apklausų dalyviai teigė, kad praradę reguliarias pajamas, jų namų ūkiai išgyventų ne ilgiau kaip septynis mėnesius, o Latvijos gyventojų rodiklis šioje srityje buvo pats žemiausias – jų namų ūkiai išgyventų tik keturis mėnesius. Palyginimui, lietuviai tvirtino, kad praradę pajamų šaltinį namų ūkį vidutiniškai išlaikytų apie 7 mėnesius.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad saugumo aspektus Baltijos gyventojai vertina panašiai, tačiau Estijos ir Lietuvos gyventojai savo gyvenime jaučiasi labiau užtikrinti ir kur kas mažiau nerimauja dėl galimų nepageidaujamų įvykių,“ – teigia SKDS direktorius Arnis Kaktiņš. „Latvijos gyventojams būdinga tai, kad jie pesimistiškiau nei estai ir lietuviai galvoja apie visas sritis – bendrą padėtį šalyje, materialinį saugumą, darbo ir sveikatos priežiūros klausimus. Tokius žemus gyventojų saugumo indekso rezultatus Latvijoje paaiškina faktas, kad tik trečdalis gyventojų teigė turintys aiškų ateinančių penkerių metų karjeros ir pajamų šaltinių planą“.
