Pilietinės visuomenės institutas pirmadienį pristatė ketvirtą kartą surengtus Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso (PGI) matavimus – šiemet šis indeksas siekia 33,5 iš 100 galimų. Nuo 2007-ųjų bendra Lietuvos visuomenės pilietinė, galia nors ir labai nežymiai, stiprėjo: paaugo nuo 33,9 iki 35,5 balo. Tačiau tyrėjai sutinka, kad mūsų šalies gyventojų pilietinis pajėgumas vis dar yra menkas.
Vis dėlto įžvelgiama tam tikrų teigiamų tendencijų – gana stipriai per ketverius metus ūgtelėjo pilietinio aktyvumo rodiklis: nuo 27,4 iki 37,8 balo iš 100 galimų. Teigiama, kad tai skatina optimizmą, mat dalyvavimas pilietinėje veikloje ilgainiui gali brandinti gyventojų pasitikėjimą savo jėgomis.
„Per pastaruosius porą metų padaugėjo tokių žmonių, kurie dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose, labdaroje, paaukoja daiktų, pinigų ar kitaip prisideda prie pagalbos kitiems žmonėms, taip pat padidėjęs dalyvavimo bendruomeninėje veikloje procentas“, – sakė sociologas Mindaugas Degutis.
Jis svarstė, kad pilietinio aktyvumo augimas gali būti susijęs su per krizę suprastėjusia socialine ekonomine padėtimi – žmonės dabar dažniau dalyvauja protesto akcijose. Kita vertus, atsirado tam tikra „organizuota pasiūla“ būti pilietiškai aktyviems – žiniasklaida, ypač televizija, organizuoja įvairius labdaros renginius, išpopuliarėjo „Darom“, „Maisto banko“ akcijos. Be to, bendruomenes stiprina išaugęs finansavimas.
Stebėtinai daug žmonių teigia, kad jie mato tam tikrą riziką dalyvuti pilietinėje veikloje, tarkime, prarasti darbą, – kalbėjo M.Degutis.Daugiausia Lietuvos gyventojų dalyvauja trijose pilietinėse veiklose – aukoja labdarai (56 proc.), eina į aplinkos tvarkymo talkas (50 proc.), dalyvauja vietos bendruomenės veikloje (34 proc.).
Bijo būti aktyvūs
Kita vertus, pilietiškumui impulsų neteikia Lietuvos socialinė aplinka: per ketverius metus ji išliko nelabai palanki pilietiškai aktyviems žmonėms. Gyventojai buvo ir lieka įsitikinę, kad pilietiškai aktyvus žmogus mūsų visuomenėje gali patirti įvairios asmeninės žalos.
„Stebėtinai daug žmonių teigia, kad jie mato tam tikrą riziką dalyvuti pilietinėje veikloje, tarkime, prarasti darbą arba būti palaikytiems keistuoliams. Tas nesaugumo jausmas yra viena iš priežasčių. Kita vertus, Lietuvos visuomenei turbūt trūksta ir tikėjimo savo jėgomis, tikėjimo, kad ką nors gali nuveikti, padaryti kokią nors įtaką. Kitose demokratinėse visuomenėse yra daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir suvokimo ar gebėjimo, kaip reikia elgtis pilietinėje veikloje“, – kalbėjo M.Degutis.
Prezidentė įtakingesnė tris kartus
Pasak sociologo, visi kiti pilietiškumo rodikliai per 4 metus išliko panašaus lygio, šiek tiek išaugo tik pavienių asmenų ar grupių įtakos vertinimas. „Išrinkus prezidentę D.Grybauskaitę padaugėjo žmonių, manančių, kad ji yra įtakingiausias asmuo mūsų visuomenėje. Atitinkamai padidėjęs savivaldybių ir seniūnų įtakos suvokimas“, – sakė jis.
2007–2008 metais įtakingiausiais asmenimis valstybėje buvo laikomi Seimo nariai. Dešimtbalėje skalėje jų įtakos vertinamas siekė 8,3 balo. 2009-aisiais ir 2010-aisiais šis rodiklis išliko praktiškai toks pats, tačiau sustiprėjo tikėjimas prezidento institucijos galia. 2007 metais šalies vadovo galios vertinimo balas siekė 7,3, o 2010 metais – jau 8,8. Tiesa, šalies vadovas parlamentą pagal šį rodiklį aplenkė 2009 metais – kai buvo išrinkta D.Grybauskaitė.
Palyginimui: paprašyti apibūdinti, kiek pilietinės įtakos turi jie asmeniškai, respondentai skyrė sau žemiausią vietą – įvertino savo galimybes vidutiniškai 2,8 balo. Tiesa, per ketverius metus jis paaugo nuo 2,3 balo.
Įdomu, kad, respodentų manymu, kiti „paprasti žmonės“ galios turi daugiau – naujausio tyrimo rezultatais, – 3,1 balo.
Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2010-ųjų PGI apklausą atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Vilmorus“. Pernai gruodį apklausta apie 1 000 žmonių.
