Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 09 16

Lietuviška mokykla bijo susidorojimo

Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos bendruomenė gyvena neramaus laukimo nuotaikomis. Šiandien rajono taryba, kurios daugumą sudaro lenkai, turi nuspręsti, ar leisti šioje mokykloje toliau gyvuoti lietuviškai priešmokyklinio ugdymo grupei, kurią lanko 3–6 metų vaikai.
Gali būti, jog mažieji Veriškių mokyklos auklėtiniai netrukus turės išsiskirstyti kas sau.
Gali būti, jog mažieji Veriškių mokyklos auklėtiniai netrukus turės išsiskirstyti kas sau. / Veriškių mokyklos nuotr.

Vilniaus rajono tarybos posėdyje ketinama apsispręsti dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių ir grupių skaičiaus rajono švietimo įstaigose 2011–2012 mokslo metais. Likus kelioms dienoms iki tarybos posėdžio, politikai gavo projektą, kuriame, be kitų įstaigų, minima ir Veriškių pradinė mokykla.

Iš 14 vaikų liktų 2

Anot šios mokyklos vadovės Dalios Peciūnienės, sklando gandai, kad ketinama jų mokykloje leisti steigti tik tokią grupę, kurią lankytų vien šešerių metų sulaukę vaikai. Tačiau tokių vaikų šiuo metų tėra vos du. Dėl to mokykla, kurioje vaikai mokomi lietuvių kalba, atsidurtų ties išnykimo riba.

Jeigu Vilniaus rajono politikai vis dėlto pritartų siūlymui, kurio nori bendruomenė, priešmokyklinio ugdymo grupę galėtų lankyti vaikai nuo 3 iki 6 metų. Jų jau būtų 14.

Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič „15min“ užtikrino, kad ketinama priimti mokyklai palankų sprendimą. Esą mokyklą Vilniaus rajono taryba nusprendė reorganizuoti ir taip taupyti biudžeto lėšas. Tačiau kol kas mokyklą gelbėja būtent priešmokyklinio ugdymo grupė.

„Šiuo metu mokykloje pirmą klasę lanko 2, antrą – 3, trečią – 0, o ketvirtą – 4 vaikai. Labai gerai, kad susidarė priešmokyklinė grupė, kurioje – 14 vaikų nuo 3 iki 6 metų“, – kalbėjo L.Andruškevič.

Rajono politikais nepasitiki

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Veriškių mokyklos direktorė D.Peciūnienė (k.) ir mokytoja Valdonė Navickaitė rankų nuleisti neketina – jos vis dar tikisi mokyklą netoli Nemenčinės išsaugoti.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Veriškių mokyklos direktorė D.Peciūnienė (k.) ir mokytoja Valdonė Navickaitė vis dar tikisi mokyklą netoli Nemenčinės išsaugoti.

Tačiau mokyklos direktorė tokiomis kalbomis tikėti nelinkusi, mat jau ne kartą  nusivylė rajono valdininkų pažadais. Ją palaiko ir rajono tarybos narys, valdančiajai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijai oponuojantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Jonas Vasiliauskas.

Švietimo komitetui priklausantis J.Vasiliauskas teigė, kad pagal pirminį teiktą projektą vaikai galėtų ateiti į mokyklą tik keturioms valandoms, nors tėvai juos nori leisti visai dienai. „Vakar kalbėjau su šio projekto rengėjais, jie garantavo, kad situacija pasikeitė – Švietimo komitete išgirdome žodinį patikinimą, kad vis dėlto bus tvirtinamas projektas, pagal kurį vaikai galės lankyti priešmokyklinę grupę visą dieną. Rengėjai pripažino, kad padaryta techninė klaida. Tačiau, tiesą sakant, tiksliai pasakyti, už kokį projektą teks balsuoti, aš galėsiu tik sulaukęs rytojaus“, – vakar sakė J.Vasiliauskas.

Sukilo tėvai

Savo vaikus į Veriškių mokyklą norintys leisti tėvai taip pat neketina laukti sudėję rankų. Jie parengė raštą, kurį ketina įteikti Vilniaus rajono politikams. Šiame rašte teigiama, kad vaikai jau spėjo susidraugauti ir apsiprasti naujoje aplinkoje, todėl juos čia palikdami tėvai yra ramūs.

„Darželio panaikinimas sukeltų stresą tiek mūsų vaikams, tiek mums – kaip įsiprašyti į perpildytus darželius prasidėjus rugsėjui ir kas juos kas rytą taip toli vežios? Nusiviltų ir Veriškių bendruomenė, daugelį metų atkakliai siekusi darželio atidarymo“, – prašydami išlaikyti priešmokyklinio ugdymo grupę 3–6 metų vaikams rašo tėvai.

Reforma leis taupyti

Yra ir mažesnių mokyklų, negu Veriškių, bet jos lieka, tačiau visose jose mokoma tik lenkų kalba, – teigė J.Vasiliauskas.Anot mokyklos direktorės, neleisdama įkurti šios grupės rajono savivaldybė turėtų dar vieną priežastį greičiau reorganizuoti mokyklą – vaikų joje būtų labai mažai.  Anot L.Andruškevič, lietuviškas klases prijungti prie Nemenčinės Gedimino gimnazijos, o lenkiškas – prie K.Parčevskio gimnazijos norima tik dėl taupymo.

„Pati mokykla išloš, galima bus išsaugoti šiame pastate klases, kiek jų liko. Kuo mažesnė mokykla, tuo sunkiau išgyventi, trūksta lėšų. O prijungus ją prie didesnės, pastaroji iš savo krepšelio pasirūpins ir maža mokyklėle. Vaikai, klasės, mokytojai liks, nebus tik direktoriaus pareigybės“,  – aiškino L.Andruškevič.

Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, šiuo metu direktorė šioje mokykloje dirba puse etato, tačiau net ir tai yra lėšų švaistymas, kai mokinių yra tiek nedaug. Be to, vedėja įsitikinusi, kad reorganizacijai priešinasi ne mokyklos bendruomenė, o būtent pati direktorė, siekianti išsaugoti savo darbo vietą.

J.Vasiliausko teigimu, nekiltų didesnių abejonių dėl reformos reikalingumo, jeigu rajono savivaldybė reformą vykdytų teisingai. „Yra ir mažesnių mokyklų, negu Veriškių, bet jos lieka, tačiau visose jose mokoma tik lenkų kalba. Rajono savivaldybė visiškai nesitaria su bendruomene, mokytojais, mokyklą bandė uždaryti „buldozeriniu“ metodu“, – teigė J.Vasiliauskas.

Taiko spaudimą

D.Peciūnienė tikino, kad mokinių Veriškių mokykloje, kitaip, nei teigia savivaldybės atstovai, nemažėja, nebent dirbtinai.

„Savivaldybės atstovai per kitus asmenis, seniūniją dirbo su tėvais, kvietėsi juos, siūlė darbą su sąlyga, kad būtų pasiimtas vaikas iš mūsų mokyklos. Todėl mokinių sumažėjo. Tačiau jie persistengė – visiškai neliko lenkiškos klasės“, – sakė D.Peciūnienė.

Direktorės teigimu, rajono savivaldybė nesitikėjo, kad ši mokykla gali pradėti augti. O mokinių pradėjo daugėti priėmus naująjį Švietimo įstatymą, nes dalis netoliese gyvenančių tėvų suprasdami lietuvių kalbos svarbą nusprendė savo atžalas leisti būtent į šią mokyklą.

Šios priežastys, anot D.Peciūnienės, skatina nenusileisti ir kovoti prieš planuojamą reorganizaciją. Sprendimą dėl jos dabar jau turės priimti ne politikai, o teismas. Pirmasis posėdis turėtų įvykti spalio pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius