Seime skinasi kelią tokios „valstietės“ Vidos Ačienės parengtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos – Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę joms pritarė. Jeigu jas priims Seimas, biudžete reikės numatyti papildomai 690 tūkst. eurų.
Lietuvoje dabar gyvena apie 2 tūkst. ukrainiečių ir baltarusių pensininkų, BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas.
Pasak V.Ačienės, parengti pataisas ją paskatino iki šiol neįgyvendintos Lietuvos sutartys su Ukraina bei Baltarusija, numatančios, kad pensinio amžiaus ukrainiečiai ir baltarusiai turi būti apdrausti privalomu sveikatos draudimu, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvoje. Dabar Sveikatos draudimo įstatymas to nenumato.
Lietuvos sutartis su Baltarusija ratifikuota 1999 metais, su Ukraina – 2001 metais.
Akmenės rajone į Seimą išrinkto „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo teigimu, pataisos yra labai aktualios. Pasak jo, į Lietuvą atvyksta vis daugiau ukrainiečių.
„Mes pritraukėme gydytojus ir iš Ukrainos, ir Baltarusijos ir situacija gaunasi tokia, kad dažniausiai atvažiuoja šeimomis, atsiveža pensininkus tėvus, kad ten nepaliktų, bet tie žmonės čia pakimba“, – komiteto posėdyje sakė V.Ąžuolas.
Tuo metu konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad tokia išlyga paskatins ukrainiečius ir baltarusius važiuoti į Lietuvą apsigyventi, kad nemokamai gydytųsi, nes čia „paslaugos reikšmingai geresnės“.
„Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems tų paslaugų vis daugiau reikia ir lyginant tų paslaugų kokybę Baltarusijoje ir Lietuvoje, gali būti didelė papildoma motyvacija važiuoti čia nesidraudus“, – sakė M.Majauskas.
Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems tų paslaugų vis daugiau reikia ir lyginant tų paslaugų kokybę Baltarusijoje ir Lietuvoje, gali būti didelė papildoma motyvacija važiuoti čia nesidraudus, – sakė M.Majauskas.
Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad tokia rizika „yra minimali“.
„Man sunku įsivaizduoti, kad dėl sveikatos draudimo skirtumų čia masiškai pradėtų važiuoti gyventi pensininkai iš kitų šalių. Tada mūsų pensininkai kur turėtų važiuoti?“ – svarstė jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovė Rita Tamašunienė suabejojo, kad Baltarusijoje medicinos paslaugos prastesnės kokybės.
„Yra kaip tik medicininis turizmas iš Lietuvos į Baltarusiją. Ir pažiūrėkite, kokie srautai. Reabilitacijos ir odontologijos paslaugų“, – nurodė R.Tamašuniene.
Seimo teisininkai pataisas kritikuoja. Teisės departamento išvadoje abejojama, ar reikia valstybės lėšomis drausti kitos šalies pensininkus, kurie nekūrė Lietuvos socialinės-ekonominės gerovės, be to, būtų draudžiami ir pasiturintys pensininkai užsieniečiai.
Dabar Lietuvoje valstybės lėšomis draudžiamiems asmenims kasmet skiriama po 373,1 euro.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 800 vyresnių kaip 60 metų Baltarusijos ir Ukrainos piliečių vyrų ir apie 1050 vyresnių nei 55 metų moterų.
