Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugsėjo 30d. 17:07

Lietuvoje švirkščiamus narkotikus pradeda vartoti dar 13-os, jų susiveikia ir kalėjime, dažniausiai renkasi heroiną

Filadelfijos Kensingtono rajone įsikūrusi heroiną vartojančių narkomanų stovykla
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Narkotikai
Gana žemo išsilavinimo, 36 metų bedarbis lietuvis vyras, lytiškai aktyvus, greičiausiai kalėjęs, galbūt ir benamis – toks yra standartinis asmens, vartojančio švirkščiamus narkotikus, portretas. Narkotikus jis leidžiasi apie 12 metų, renkasi heroiną. Tokį draudžiamas medžiagas vartojančio asmens portretą nupiešė Vilniaus universiteto (VU) Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkė Marija Jakubauskienė, trečiadienį dalyvavusi Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje. Posėdžio metu kalbėta ir apie suprastėjusią narkomanų padėtį per karantiną – nuogąstaujama, kad padaugės jų mirčių.

2018 metų pabaigoje VU, bendradarbiaudamas su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD), atliko reprezentatyvų tyrimą, paremtą penkių miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir Visagino – pilnamečių gyventojų, vartojančių švirkščiamus narkotikus, apklausa.

Iš viso jame dalyvavo 369 asmenys. Gyventojus apie narkotikų vartojimo įpročius, lytinį gyvenimą bei infekcines ligas apklausė specialistai, dirbantys žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, respondentams buvo atlikti ir kraujo tyrimai.

Vida Press nuotr./Kraujo tyrimas
Vida Press nuotr./Kraujo tyrimas

Ir nors nuo tyrimo pabaigos praėjo porą metų, M.Jakubauskienė pažymėjo, jog jo rezultatai vis dar aktualūs.

Iš vartojančių dirba penktadalis

Dauguma – 80 proc. – asmenų, vartojančių švirkščiamuosius narkotikus, pasak jos, yra vyrai, likusi dalis – moterys.

„Dauguma švirkščiamų narkotikų vartotojų buvo Vilniuje – apie 38 proc., 20 proc. – Klaipėdoje, po 15 proc. yra Alytuje ir Kaune, ir 13 proc. švirkščiamų narkotikų vartotojų – Visagine“, – vardijo mokslininkė.

Didžioji dalis vartojančiųjų – lietuvių tautybės, 25 proc. – rusai, 7 proc. – lenkai, apie 1 proc. – romai, 3 proc. – iš kitų etninių grupių.

Didžioji dalis šitų žmonių turi tik pradinį arba vidurinį išsilavinimą.

„Didžioji dalis šitų žmonių turi tik pradinį arba vidurinį išsilavinimą. 81 proc. yra žmonės, kurie yra baigę pagrindinę ir vidurinę mokyklą. Du trečdaliai jų yra nedirbantys ir apie penktadalis – 21 proc. – dirba. Nedidelė dalis dirba nuolatinį darbą, apie 7 proc. dirba nenuolatinį darbą“, – pasakojo M.Jakubauskienė.

Didžioji dalis švirkščiamų narkotikų vartotojų Lietuvoje yra darbingo amžiaus – vyresni nei 34 metų, teigė ji.

„Jaunų vartotojų yra santykinai nedidelė dalis: 18–24 metų amžiaus grupėje mes turime maždaug 4 proc. vyrų ir apie 1 proc. moterų.

Jeigu žiūrėtumėm į amžių, kada pirmą kartą mūsų tiriamoji populiacija pradėjo švirkštis narkotikus, amžius skiriasi: minimalus – 13 metų Vilniuje, 15 metų – Visagine, Alytuje – 15 metų, 15 metų – Klaipėdoje, Kaune – 13 metų.

Vyriausias, maksimalus amžius, kada pradėjo švirkštis, yra virš 30 metų“, – komentavo M.Jakubauskienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Švirkštas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Švirkštas

Vertinant reikšmę, kuri dažniausiai pasikartoja, kai kalbama apie amžių ir pirmą švirkščiamų narkotikų dozę, mokslininkė teigė, kad Vilniuje ji siekia 18 metų, Visagine – 16, Alytuje – 21, Klaipėdoje – 19, Kaune – 20 metų.

„Turbūt ta minimali riba svarbi prevencijai“, – pridūrė VU atstovė.

Vilniuje labiausiai vartojamas fentanilis

Narkotikų vartojimo trukmė, pasak jos, taip pat varijuoja: minimali yra vieneri metai, maksimali – daugiau kaip 30 metų, o vidutiniškai tiriamieji švirkščiamus narkotikus būna vartoję 12 metų.

Dažniausiai pasikartojančios reikšmės pagal vartojimo stažą skirtinguose miestuose yra šios: Visagine – 3 metai, Kaune – 20 metų, kituose miestuose – 10 metų.

„Pagrindinė vartojama medžiaga, kurią nurodė švirkščiamų narkotikų vartotojai, yra heroinas – beveik 60 proc. jį vartoja, apie 39 proc. nurodė vartojantys fentanilį, beveik 13 proc. – amfetaminą, papildomai – metadoną, alkoholį, benzodiazepinus. Aguonų ekstraktas – 2,4 proc., kanapės – 3,5 proc.

Jeigu pažiūrėtume, kokios medžiagos vartojamos skirtinguose miestuose, matom, kad Vilniuje didžioji dalis – 90 proc. – švirkščiamų narkotikų vartotojų naudoja fentanilį, 22 proc. – heroiną.

Visagine yra kita dominantė: matome, kad heroiną kaip pagrindinę vartojamą medžiagą nurodo 79 proc., amfetaminas yra antroje vietoje.

Alytuje dominuoja heroinas, o kitos medžiagos medžiagos maždaug tolygiai pasiskirsto. Klaipėdoje absoliuti dauguma vartoja heroiną, o kitos medžiagos santykinai nepopuliarios.

Kaune pagrindinė medžiaga naudojama tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų yra heroinas – pusė nurodė ją vartojantys, trečdalis kaip pagrindinę medžiagą nurodė amfetaminą“, – draudžiamų medžiagų vartojimo įpročius aptarė M.Jakubauskienė.

Kas antras gydėsi

Kas antras, vartojęs švirkščiamus narkotikus, anot jos, bent kartą gyvenime gydėsi, penktadalis dalyvavusiųjų tyrime tai darė esamuoju momentu.

8 iš 10 tiriamųjų paskutinį kartą švirkšdamiesi narkotikų nurodė naudoję sterilias priemones – adatą ir švirkštą, likusi dalis – nesterilius

Dažniausiai švirkštus ir adatas vartotojai gauna žemo slenksčio kabinetuose arba įsigyja vaistinėse.

„Dažniausiai švirkštus ir adatas vartotojai gauna žemo slenksčio kabinetuose arba įsigyja vaistinėse, mažesnė dalis – mobiliuose žemo slenksčio kabinetuose. Iš kitų narkotikų vartotojų adatas ir švirkštus įsigijo apie 13 proc. vartotojų, pas narkotikų pardavėją – apie 9 proc.“, – dėstė M.Jakubauskienė.

Įprastai dauguma vartotojų narkotikus švirkščiasi 1–3 kartus per dieną, 4–5 kartus – apie 17 proc., 6–10 kartų – 9 proc. vartotojų.

„Santykinai nedidelė dalis švirkščiasi jau daugiau nei 11 kartų per dieną. Rečiau vartoja, tai yra, 1–4 kartus per savaitę švirkščiasi apie 18 proc. švirkščiamų narkotikų vartotojų Lietuvoje“, – vardijo mokslininkė.

83 proc. dalyvavusių tyrime per pastarąsias 30 dienų teigė su niekuo nesidaliję švirkštimosi priemonėmis, kita dalis esą dalijosi.

Tyrimo duomenis, trečdalis švirkščiamų narkotikų vartotojų per paskutinius dvylika mėnesių buvo perdozavę. Didžioji dalis jų – Vilniuje, vartotas fentanilis ar heroinas.

„Scanpix“ nuotr./Prezervatyvas
„Scanpix“ nuotr./Prezervatyvas

Tyrimu, anot jį pristačiusios M.Jakubauskienės, taip pat siekta įvertinti vartojančiųjų narkotikus lytinį aktyvumą.

„8 iš 10 – beveik 80 proc. – švirkščiamų narkotikų vartotojų yra lytiškai aktyvūs žmonės. Jie – pakankamai jauni ir per paskutinius 12 mėnesių turėjo lytinių santykių.

Pastovų lytinį partnerį turėjo apie pusė švirkščiamų narkotikų vartotojų. Trumpesnius santykius, bet su pastoviu lytiniu partneriu – 6 mėnesius – turėjo apie 10 proc. vartotojų.

Tik trečdalis iš tų, kurie yra lytiškai aktyvūs, naudojo apsaugos priemones, tuo metu du trečdaliai nenaudojo prezervatyvų“, – teigė mokslininkė.

Dalis santykiavo už pinigus ar narkotikus

Pasak jos, apie trečdalis švirkščiamų narkotikų vartotojų turėjo lytinių santykių su atsitiktiniais asmenimis, panaši dalis – apie 30 proc. – lytiškai santykiavo už pinigus, narkotikų dozę, maistą, daiktus ir panašiai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Švirkštas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Švirkštas

„Per paskutinius dvylika mėnesių dauguma švirkščiamų narkotikų vartotojų buvo tirti dėl hepatito, hepatito B ir C, dėl ŽIV. ŽIV paplitimas tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų Lietuvoje yra 21,2 proc., hepatito B paplitimas – 4,9 proc., o hepatito C – beveik 86 proc.

Matom, kad tarp tų, kurie buvo užsikrėtę hepatitu C, 23 proc. yra užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu, ir tarp teigiamų ŽIV viruso nešiotojų 95 proc. buvo užsikrėtę hepatitu C“, – dėstė M.Jakubauskienė, dar kartą primindama, jog narkotikų vartotojai – lytiškai aktyvūs.

Iš vartojančiųjų švirkščiamus narkotikus, 76 proc. jų yra buvę įkalinimo įstaigoje.

Būdami kalėjime kas antras nurodė, kad švirkštėsi narkotikus.

„Kur būdami kalėjime kas antras nurodė, kad švirkštėsi narkotikus“, – pažymėjo M.Jakubauskienė.

Trečdalis narkotikų vartotojų Lietuvoje, anot jos, yra benamiai: „Per paskutinius mėnesius neturėjo nuolatinės gyvenamos vietos, neturėjo pinigų išsinuomoti ar įsigyti būstą ir nakvojo atsitiktinėse vietose.“

Seimo komisijos posėdyje trečiadienį dalyvavo ir NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Lina Jurgelaitienė. Vertindama tyrimo rezultatus, ji išsakė poreikį aktyviau testuoti švirkščiamuosius narkotikus vartojančius asmenis dėl ŽIV ir hepatito.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Vedėja taip pat aptarė iššūkius, su kuriais narkotikų vartotojai susidūrė pavasarį per karantiną. Pasak jos, dauguma žemo slenksčio kabinetų šalyje ir per jį teikė paslaugas, kitaip esą buvo tik Klaipėdoje.

„Man atrodo, Klaipėdoje buvo uždarytas, kadangi ten dirbo rizikos grupės asmenys, vyresnio amžiaus, dėl to negalėjo teikti paslaugų. Paslaugos buvo teikiamos ir nuotoliniu būdu, švirkštai išduodami per langelį, kad vengti kontakto, sutrumpintos darbo valandos – kas nėra geriausias dalykas“, – pasakojo L.Jurgelaitienė.

Tiesa, ji prognozavo, jog dėl suprastėjusių sąlygų per karantiną mirčių skaičius tarp narkotikų vartotojų gali išaugti.

Galbūt ir mirčių skaičius tarp tų asmenų grupės narių išaugs.

„Tuo metu tiems žmonėms buvo labai sudėtinga, nes jų pajamos tapo ribotos, <...> jie tapo labai matomi gatvėse, narkotikų prieinamumas sumažėjo, tad tuo pačiu jie vartojo ir alkoholį, jų sveikatos būklė smarkiai suprastėjo. Tai atsilieps, matyt. Galbūt ir mirčių skaičius tarp tų asmenų grupės narių išaugs. Turbūt pajausim pasekmes“, – svarstė NTAKD atstovė.

2019 metų duomenimis, Lietuvoje švirkščiamuosius narkotikus vartoja apie 8–10,5 tūkst. asmenų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:29
25:23
11:25

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min