2008 metų pradėtas statyti pastatas pretenduoja į amžiaus statybų vardą. Su tuo sutinka ir jo šeimininkai, ir paveldosaugininkai. Priežastis viena – trūksta pinigų. Šiemet statyboms gauta tik truputį daugiau nei 1 mln. Lt, o trūksta dar 12 mln. Lt. Tad esant tokiam finansavimui jau vengiama net prognozuoti, kada statybos bus baigtos.
Reikalavimų Senamiesčiui nėra
Vilniaus savivaldybės Plėtros departamento specialistų teigimu, Teatro gatvėje yra du archyvo korpusai – vienas naujos statybos, kitas rekonstruojamas. Jų projektai suderinti, statybos leidimai išduoti. O dėl galbūt nelabai tinkamo vaizdo žiūrint į kitus Teatro gatvės statinius – Rusų dramos teatrą, Ukrainos ambasadą – niekas sau nesuka galvos.
„Savivaldybė išduoda statybą leidžiantį dokumentą. O tokių dalykų, kaip Senamiesčio reikalavimai, iš viso nėra. Architektūrinė išvaizda yra subjektyvus dalykas. Kai kyla abejonių, siunčiame projektą apsvarstyti Architektų sąjungos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai“, – aiškino savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus laikinasis vedėjas Darius Daunoras, paklaustas, ar šis statinys nešokiruos savo išsiskiriančia išvaizda.
Anot D.Daunoro, išduodant leidimą žiūrima į pastato aukštų skaičių, aukštį metrais, užstatymo plotą, tūrį ir panašius dalykus. „Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad archyvui skirtas pastatas yra specifinis, su labai konkrečia paskirtimi – saugoti dokumentus, jame turi būti labai mažai arba iš viso neturi būti langų“, – teigė Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vadovas.
„Maldžio“ galerija nešokiruoja
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas taip pat teigė nesijaudinąs dėl pastato architektūrinio vaizdo. „Projekto autorė yra dabar jau mirusi architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Gal blogai tik tai, kad Senamiestyje kuriami archyvai, bet jų specifika tokia, kad langų ten neturi būti. Pats pastatas yra šiek tiek atitrauktas nuo gatvės, todėl didelės problemos nematau. Tai nėra aktyvi architektūra, kuri turėtų didelės įtakos aplinkai“, – kalbėjo V.Karčiauskas.
V.Karčiauskas taip pat priminė kitą pastatą netoliese – J.Basanavičiaus gatvėje, priešais Kultūros ministeriją, esančią „Maldžio“ galeriją. „Labai panašus savo stilistika ir „Maldžio“ galerijos pastatas, ten irgi nėra langų, kadangi ten ekspozicijų salės. Bet nesakyčiau, kad jis šokiruoja. Mano supratimu, ir šis pastatas, kai bus pabaigtas, nešokiruos“, – sakė V.Karčiauskas.
Kur kas rimtesnė problema, anot KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo, kad statinys iki šiol nebaigtas ir neatrodo taip, kaip turėtų atrodyti.
Suprojektavo Operos ir baleto teatro autorė
Ši problema kamuoja ir Lietuvos vyriausiąjį archyvarą Ramojų Kraujelį, kurio tarnybai ir priklauso statomas pastatas. Kalbėdamas su 15min.lt R.Kraujelis buvo atviras – kada pagaliau statybos Teatro gatvėje baigsis, jis nedrįstąs net spėlioti.
„Pabaigti šiemet ar kitąmet būtų toks optimistiškas scenarijus, kad net negalime tikėtis. Projektas tik įpusėjęs, apie pusė suplanuotų darbų padaryta. Pabaigti reikėtų apie 12 mln. Lt, o šiems metams mes esame gavę tik truputį daugiau nei 1 mln. Lt, trūksta dar apie 12 mln. Lt. Tad įsivaizduokite, kiek tai užtruks, jeigu finansavimas bus toks, kaip šiemet“, – nuogąstavo R.Kraujelis.
Vienintelė Lietuvos vyriausiojo archyvaro viltis, kad 2013-2014 metais finansavimas gerės. Esą žvelgiant optimistiškai per trejus metus būtų galima darbus baigti, tačiau žiūrint iš šių dienų perspektyvų tai neatrodo realu. R.Kraujelis neslėpė, kad bus ieškoma kelių gauti didesnį finansavimą per Vyriausybę ir Finansų ministeriją, tačiau tvirtino pats puikiai suprantąs – tokie dalykai paprastai nepasidaro, papildomų milijonų valstybė neskuba dalinti.
Lietuvos valstybės archyvo pastato statyba pradėta 2008 metų pabaigoje – anot R.Kraujelio, pačiu nepalankiausiu metu. „Krizės akivaizdoje pirmiems metams buvo skirta 5 mln. Lt, o toliau suma vis mažėjo. Esame įstrigę su tomis statybomis. Iš šiemet skirtų asignavimų stengiamės padaryti geresnį vaizdą bent jau iš Teatro pusės – susitvarkyti fasadus, kad estetinis vaizdas tiek gyventojams, tiek kaimynystėje esančiai ambasadai būtų patrauklesnis“, – teigė vyriausiasis archyvaras.
Kaimynų priekaištus, kad pastatas nelabai derės prie bendros aplinkos, R.Kraujelis teigė suprantąs, tačiau esą pastato fasadą sutvarkius, jis šokiruoti neturėtų. „Tai archyvo pastatas. Negalime norėti vitrininių langų, stiklinio fasado ar pan. Architektūrinis projektas buvo suderintas 2007-2008 metais, tuomet kilo nemažai diskusijų. Projekto autorė – architektė E.N.Bučiūtė, ta pati, kuri projektavo Operos ir baleto teatrą, autoritetinga architektė, tačiau buvo daug diskusijų, kaip turi atrodyti fasadas. Aš tuomet svarstymuose nedalyvavau, bet manau, kad iš galimų variantų buvo pasirinktas geriausias“, – sakė R.Kraujelis.
Kompleksui priklauso ir senas pastatas nuo Mindaugo gatvės pusės, tačiau jo rekonstrukcija iš viso sustojusi.
