„Jau ne kartą esu sakęs ir dar kartą galiu pakartoti, kad teisėjui nederėtų kalbėti taip, kaip kalba teisėja N.Venckienė. Kai ji viešai teigia, kad teisingumo Lietuvoje nėra ir kad minia turi perimti teisingumo vykdymą, tai yra neetiški pareiškimai, neetiškas elgesys, – interviu „Vilniaus dienai“ sakė G.Kryževičius. – Tokiu elgesiu teisėja yra ties duotos priesaikos pamynimo riba, ties teisėjo munduro pažeminimu.“
Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, teisėja, gindama savo asmeninius interesus, siekdama satisfakcijos civiliniame ginče „peržengia bet kokias ribas, nustatytas teisėjo etikai“.
Tai nepriimtina retorika, sakyčiau, ne tik teisėjo etikai, bet ir apskritai mūsų pilietinei visuomenei, kalbėjo G.Kryževičius.
„Tai nepriimtina retorika, sakyčiau, ne tik teisėjo etikai, bet ir apskritai mūsų pilietinei visuomenei“, – kalbėjo G.Kryževičius.
„Primenu, kad šiandien ir pati teisėja vykdo teisingumą. Norėčiau tai pabrėžti. Tada nesuprantama – jeigu teisingumo Lietuvoje nėra, kaip ji sako, tai negi tą teisingumą vykdo vienintelė N.Venckienė? Tikriausiai ne, – teigė jis. – Arba kvietimas miniai įvykdyti savo teisingumą. Tokie dalykai yra netoleruotini. Tai kertasi su teisėjo duota priesaika ir šiandien aš nerandu jos elgesio pateisinimo.“
Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė siekia savo mirusio brolio Drąsiaus Kedžio nepilnametės dukters globos, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas praėjusių metų gruodį globą nustatė mergaitės motinai Laimutei Stankūnaitei. Teismas taip pat yra nurodęs sprendimą vykdyti skubiai ir leido naudoti prievartą. Reaguodama į tai N.Venckienė viešai sakė, kad Lietuvoje teisingumo nėra.
D.Kedys kaltino savo buvusią sugyventinę L.Stankūnaitę mažametės dukters pardavinėjimu pedofilams.
