Toks sprendimas priimtas optimizuojant geografiškai plačiai išdėstytą saugyklų tinklą. Dėl būtinybės jas aptarnauti per keliolika metų susidarė situacija, kad beveik kas antras Lietuvos banko darbuotojas atlieka grynųjų pinigų tvarkymo, jų apsaugos ir ūkinio aptarnavimo funkcijas. Klaipėdos skyrius apdoroja mažiausiai (17 %) viso šalies grynųjų pinigų srauto, čia veikia tik 1 iš 8 Lietuvos banko saugyklų. Analizė parodė, kad tik pusę pajėgumų panaudojančiai Klaipėdos saugyklai tenkantį grynųjų pinigų srautą nukreipus kitiems Lietuvos banko padaliniams, šie tą patį darbą atliktų nedidindami darbuotojų skaičiaus. Todėl toks žingsnis leis sutaupyti.
Klaipėdos skyriaus bendros išlaidos kasmet sudaro beveik 4 mln. Lt. Iš 44 skyriaus darbuotojų tik 11 darbuotojų, arba vos ketvirtadalis, atlieka pinigų tvarkymo darbus. Kiti trys ketvirtadaliai vykdo minėtas administravimo, apsaugos ir ūkio funkcijas.
Teigiama, kad nutraukus skyriaus veiklą, Klaipėdos regiono gyventojai ir verslas nepatogumo dėl tokio sprendimo neturėtų pajusti. Proginių monetų platinimo ir banknotų priėmimo ekspertizei (o tokių atvejų yra labai nedaug) klausimas bus sprendžiamas ieškant efektyviausio ir vartotojams patogaus būdo.
Klaipėdos padalinio turtą Lietuvos bankas perleis Valstybės turto fondui. Likutinė šio turto vertė – 18,6 mln. Lt.
Nutraukus Klaipėdos skyriaus veiklą, Lietuvos banko darbuotojų skaičius sumažės 5,5 %, panašia dalimi – ir visos operacines išlaidos.
Klaipėdos skyriaus veiklą numatyta nutraukti iki šių metų pabaigos.