Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojas praėjusiais metais už uždirbtus pinigus, turint omenyje vietines kainas, galėjo nusipirkti 53 proc. to, ką galėjo nusipirkti vidutinis ES gyventojas už pinigus, uždirbtus praėjusiais metais.
Taigi, pagal šiuos skaičius Lietuva pakliuvo į skurdžiausių ES šalių penketuką. Blogiausi rodikliai yra Bulgarijoje (41 proc.), Rumunijoje (45 proc.), Latvijoje (49 proc.), Lietuvoje (53 proc.), Lenkijoje (61 proc.)
BVP vienam gyventojui krito ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje jis krito iki 49 proc. (2008-aisiais – 57 proc.), Estijoje – 62 proc. (67 proc.). Tiesa, Lenkijoje jis padidėjo iki 61 proc. (56 proc.) ES vidurkio, pirmadienį preliminarius 2009–ųjų duomenis paskelbė ES statistikos agentūra Eurostatas.
Turtingiausia ES šalimi pagal šį rodiklį išliko Liuksemburgas, šios pozicijos neužleidžiantis nuo 1998–ųjų – vienam jo gyventojui pernai teko 268 proc. (2008-aisiais – 276 proc.) ES vidurkio. Anot Eurostato, tai lemia daug Liuksemburge dirbančių užsieniečių.
Nuo Liuksemburgo gerokai atsiliko Airija – 131 proc. (135 proc.), trečioje vietoje ES buvo Olandija – 130 proc. (134 proc.).
Visoje ES šalių sukuriama pridėtinė vertė vienam gyventojui svyravo nuo 41 iki 268 proc. (ankstesnis rodiklis – 41 iki 276 proc.) Sąjungos vidurkio. Mažiausias rodiklis buvo Rumunijoje – 45 proc. (47 proc.) ir Bulgarijoje – 41 proc. (nepakito).
Iš ES nepriklausančių šalių Norvegijoje vienam gyventojui tenkantis BVP siekė 177 proc., Šveicarijoje – 144 proc. (141), Islandijoje – 141 proc. (121 proc.) ES vidurkio. Prasčiausias rodiklis buvo Albanijoje – 27 proc. (26 proc.).
