Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 08 17

Ligita Valalytė: „Darbo birža pokyčių kelyje“

2016 m. balandį Lietuvos darbo biržai pradėjusi vadovauti Ligita Valalytė aktyviai siekia permainų tiek pačioje institucijoje, tiek darbo rinkoje. Pokalbis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios institucijos vadove – apie „karštas temas“: tai, ką per daugiau nei metus jau pavyko pasiekti, kokias problemas tenka spręsti kasdien ir kokie didžiausi darbai laukia ateityje.
Ligita Valalytė
Ligita Valalytė / Manto Gudzinevičiaus nuotr.

Valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas – vienas vyriausybės prioritetų, kaip prie šio proceso prisideda Lietuvos darbo birža, jūs – kaip šios vadovė? Ar tas mažinimas jau vyksta, ar likę darbuotojai susidoroja su padidėjusiu krūviu – o gal peržiūrėjus procesus paaiškėja, kad krūvis tebuvo dirbtinis?

– Man pradėjus vadovauti sistemoje buvo 33 proc. administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų, gausu skyrių vedėjų, pavaduotojų, poskyrių ir kt. Prasčiausia situacija – tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų, t.y., jų krūviai yra dideli, atlyginimai maži, nukenčia paslaugų kokybė. Rezultatas – nepatenkinti darbdaviai ir darbo ieškantys asmenys. Šią situaciją mes keičiame.

Nuo sausio mėnesio įgyvendiname pilotinius struktūrinius pokyčius Utenoje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Šie pokyčiai leido sumažinti vadovaujančių asmenų skaičių 40-čia, supaprastėjo procesai, eliminuojamas raštų rašymas iš skyriaus į skyrių, daugiau dėmesio skiriama tiesioginiai paslaugai su klientais, t.y., darbdaviais ir darbo ieškančiais.

Man pradėjus vadovauti sistemoje buvo 33 proc. administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų, gausu skyrių vedėjų, pavaduotojų, poskyrių ir kt.

EBPO ekspertų rekomendacijos Lietuvai dėl darbo biržos buvo labai aiškiai suformuluotos – didinti investicijas į darbo biržą ir mažinti krūvius darbuotojams. Ekspertai nurodė, kad normalus darbo krūvis vienam darbuotojui yra 150, kai tuo tarpu darbo biržoje tiesiogiai su klientais dirbantiems asmenims tenka 405 darbo ieškantys asmenys. Visų vykdomų vidinių pertvarkymų tikslas yra optimizuoti veiklas, išbraukti nereikalingus procesus, kurie yra netikslingi. Darbo biržoje taip pat diegiame ir kokybės vadybos sistemą bei nuo kitų metų planuojame startuoti ir su LEAN rodiklių sistema, kuri leis orientuotis į kokybišką darbą.

Ar nuo tada, kai pradėjote dirbti, jau esate apvažiavusi visas teritorines biržas, jų aptarnavimo skyrius? Kurie Lietuvos regionai jums atrodo problemiškiausi, kurie kaip tik pavyzdiniai?

– Teritorinėse darbo biržose esu aplankiusi visas ir su darbuotojais jose esu kalbėjusi, kadangi gyvename pokyčių laikmetyje, o darbuotojai man yra labai svarbūs, stengiuosi kiek įmanoma daugiau pati bendrauti tiesiogiai su darbuotojais. Kol kas nesu aplankiusi visų klientų aptarnavimo skyrių, nes neturėjau tokios galimybės, bet per savo kadenciją planuoju tai padaryti.

Dažniausiai problemų kyla mažuosiuose skyriuose, tiek dėl kompetentingų darbuotojų, tiek dėl kuriamų darbo vietų stokos. Išskirti vienų ar kitų kaip labiausiai problemiškų negalėčiau, nes vienuose regionuose yra vienos situacijos, kurias reikia spręsti, kituose kitos ir jos nėra lygiavertės. Lietuvos darbo biržos komanda stebi situaciją visoje Lietuvoje ir operatyviai stengiasi padėti, jeigu iškyla kokia nors situacija. Žinoma, didiesiems miestams, Vilniui ir Kaunui tenka didelė atsakomybė, nes į juos lygiuojasi visi kiti regionai.

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie tai, kaip turėtų veikti birža kaip institucija – siūloma tiek vienyti visas teritorines biržas, tiek atsisakyti centrinės. Kaip vertinate tokius pasiūlymus?

– Darbo birža turėtų veikti efektyviai, teikdama kokybiškas paslaugas savo klientams. Taip turėtų dirbti darbo birža. Mažiau vadovaujančių asmenų, daugiau tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų. Taip užimtumo tarnyba ir dirbs po visų planuojamų pertvarkų. Paskutiniu metu stebint viešą erdvę susidaro įspūdis, kad visi žino Lietuvoje ne tik kaip reikia krepšinį Lietuvos rinktinei žaisti, bet ir kaip turėtų darbo birža dirbti. Aš esu racionalių ir paskaičiuotų pokyčių šalininkė. Į pokyčius Užimtumo tarnybą vedu žingsniais, kad būtų patikrinta, kas veikia, kas neveikia.

Sprendimus siūlau tik įrodymais pagrįstus, todėl visus pokyčius įgyvendinu etapais. Šiuo metu mano ir mano komandos, t.y., 9 teritorinių darbo biržų vadovų siūlomas darbo biržos pertvarkos variantas yra pateiktas svarstyti. Kiek spaudoje teko skaityti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pateikta ir kitų siūlymų, o kai bus apsispręsta dėl konkrečios pertvarkos, visuomenė apie tai bus informuota. Pagrindinis mūsų siūlomos pertvarkos akcentas, pasikartosiu, yra mažiau vadovaujančių asmenų, daugiau tiesiogiai su klientais dirbančiųjų.

Kaip keičiasi žmonių, besilankančių biržoje, atsiliepimai? Ar jie aptarnaujami greičiau, o gal greičiau randa darbą?

Pagrindinis mūsų siūlomos pertvarkos akcentas, pasikartosiu, yra mažiau vadovaujančių asmenų, daugiau tiesiogiai su klientais dirbančiųjų.

– Šiais metais yra gauti 136 skundai. Iš jų pagrįstų yra 5. Pati skaitau ir analizuoju darbo biržai pateikiamus skundus tam, kad galėčiau jausti ir žinoti, kokios vietos yra silpnos, kur yra sisteminės klaidos, kurias reikia tvarkyti, kur yra kompetencijų stoka.

Daugiausiai nusiskundimų yra dėl to, kad žmogui nebuvo skirta pakankamai laiko išklausyti jo situaciją. Ir tai yra sisteminiai dalykai, susiję su sena nusidėvėjusia kompiuterine įranga, su kuria dirba mūsų specialistai. Beveik pusės specialistų pagrindinis darbo įrankis – kompiuteris – yra senesnis nei 7 metai, kokios iš jo spartos galima tikėtis?

O atėjusiam klientui tai iš karto krenta į akis ir kelia susierzinimą, nes darbuotojas negali skirti laiko jo situacijai, bet laukia, kol sistemoje suves visus reikiamus duomenis. Darbo ieškantys asmenys yra jautri tikslinė grupė, jie jau netekę darbo ir dėmesio neskyrimas žmogui sukelia neigiamus jausmus, iššaukia pyktį. Galiausiai sulaukiame skundo.

Yra ir tikrai pagrįstų skundų dėl nekokybiško aptarnavimo, stengiamės juos spręsti kaip įmanoma operatyviai, kalbamės su darbuotojais, kaip tokių situacijų išvengti. Mūsų tikslas nėra kuo greičiau aptarnauti klientą, tikslas yra skirti laiko tiek, kiek reikia išsiaiškinti darbo ieškančio asmens lūkesčius ir galimybes ir greičiau integruoti į darbo rinką. Šiuo tikslu nuo 2018 m. sausio taip pat planuojame pakeisti ir darbuotojų vertinimo kriterijus, kurie būtų orientuoti labiau į rezultatą, t.y., tvarų užimtumą.

Pradėjusi vadovauti darbo biržai pastebėjau, kad nukreipiant į profesinį mokymą įgyti darbdaviui reikalingą kvalifikaciją susidaro situacijos, kai atrodo, kad esame orientuoti labiau į mokymo procesą, bet ne į įdarbinimą. Užimtumo įstatymui pateikėme siūlymų, kurie buvo patvirtinti, kad ši situacija būtų pakeista. Dabar, pagal mūsų siūlymus, ieškančiam darbui turi būti nustatomos turimos kompetencijos ir mokoma tik tų dalykų, kurie reikalingi kvalifikaciją įgyti, bet ne visos profesinio mokymo programos.

Ar keičiasi darbdavių požiūris į biržą, kaip instituciją, galinčią padėti surasti kvalifikuotų darbuotojų?

Ieškančiam darbui turi būti nustatomos turimos kompetencijos ir mokoma tik tų dalykų, kurie reikalingi kvalifikaciją įgyti, bet ne visos profesinio mokymo programos.

– Reikėtų pradėti nuo to, kad mūsų užimtumo tarnybos siekis yra tapti darbo ieškančių asmenų ir darbdavių pripažinta darbo rinkos paslaugas teikiančia organizacija. Yra daug ir įvairių nuomonių, tačiau viešoje erdvėje girdžiu vis daugiau teigiamų pasisakymų. Prieš kelias savaites Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio pastebėtas teigiamas pokytis mūsų sistemos darbuotojams reiškia labai daug. Gaila, kad garsiausiai šaukiantys viešoje erdvėje sudaro įspūdį, kad viskas yra tik blogai. Taip nėra.

Turime labai gražių pavyzdžių, kai mūsų darbuotojai įdėdami visą širdį, kiek galėdami stengiasi padėti, pvz. Tauragės darbo birža atskirą projektą įgyvendina su transporto įmone UAB „Manvesta“, kuri Jurbarke kuria darbo vietas ir yra socialiai atsakinga. Aš tai vertinu ir darbdaviai taip pat vertina kokybišką paslaugą. Aš matau, kad darbo biržai reikia keistis, keisti paslaugos teikimo kokybę ir jos teikimo kultūrą. Ir mes tai darome.

Nuo šio rudens pradedame visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skirti darbdaviams, priskirti kiekvienam vadybininką, kad darbdavys turėtų vieną kontaktą darbo biržoje ir daug dėmesio planuojame skirti būtent kokybiškoms atrankoms. Šie pokyčiai leis mums papildyti savo duomenų bazę kvalifikuotų darbuotojų laisvomis daro vietomis ir žinoma darbo ieškantiems asmenims galėsime pasiūlyti daugiau kokybiškesnių darbo vietų.

Vis daugiau užsienio investuotojų renkasi Lietuvą, ar birža, kaip potencialus partneris, su jais iškart mezga kontaktą?

– Darbo birža neturi tiesioginio kontakto su užsienio įmonėmis, pasirinkusiomis investuoti Lietuvoje, tačiau į Trišalės tarybos narius įtraukėme VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovus, kad galėtumėme teikti informaciją ir kryptingai prisidėti prie žmogiškųjų išteklių formavimo viename ar kitame regione. Kai yra rengiami pasiūlymai investuotojams, taip pat yra naudojami ir darbo biržos duomenys apie darbo rinkos atskiruose regionuose. Tiesioginių kontaktų kol kas nedaug, bet manau, kad tik laiko klausimas, kada užimtumo tarnyba šiame procese ims dalyvauti aktyviai.

– Dalyvaujate renginiuose užsienyje, kokius esminius skirtumus tarp kitų šalių biržų analogų ir Lietuvos galite įvardinti? Ar yra siekiamybė procesus suvienodinti?

– Užimtumo tarnybos dirba tiek su dirbančiais, tiek su darbo ieškančiais asmenimis, todėl labai svarbi funkcija yra perkvalifikavimas. Ir aš manau, kad tai labai teisinga. Ypač Vokietijos ir Austrijos užimtumo tarnybų veikla yra pagrįsta tuo, kad valstybė investuoja į žmogų dar tada, kai jis nėra bedarbis, kad mažesnė būtų našta visoms sistemos grandims. Tai veikia kaip prevencija nedarbui ir daugeliui socialinių problemų, nes žmogus yra perkvalifikuojamas ir įliejamas į darbo rinką iš karto, kol dar neįsijungia pašalpų ir nedarbo draudimo mokėjimo sistemos.

Manau, kad tai labai puiki prevencijos nedarbui priemonė, kuri turėtų būti vykdoma ir Lietuvoje. Taip pat daug dėmesio yra skiriama darbui su darbdaviais, kadangi užimtumo tarnyba pati darbo vietų nekuria ir nekurs, bet pritraukti darbdavius, kurie pasitikėtų užimtumo tarnyba ir jos atliekamomis atrankomis, yra siekiamybė. Ir šią siekiamybę mes nuo rudens visoje Lietuvoje vykdomais struktūriniais pokyčiais pradedame įgyvendinti.

Ypač Vokietijos ir Austrijos užimtumo tarnybų veikla yra pagrįsta tuo, kad valstybė investuoja į žmogų dar tada, kai jis nėra bedarbis.

– Pabėgėlių integracija. Ar daug dėmesio tam skiria birža?

– Darbo biržoje pabėgėliams paslaugos teikiamos kaip išskirtinei tikslinei grupei: su pabėgėliais dirba anglų kalba bendraujantis darbuotojas, jie paslaugos teikiamos mentorystės (palydėjimo) metodika. Visų pirma į darbo biržą besikreipiantiems pabėgėliams pasiūloma atlikti kompetencijų ir asmenybės polinkių vertinimą: vertinimas atliekamas informacinėmis technologijomis, pabėgėlio gimtąja arba jai artima kalba. Su vertinimo rezultatais supažindinamas klientas, jie taip pat pristatomi potencialiems darbdaviams. Žinant kiekvieno kliento kompetencijų lygį, asmenines savybe parenkama geriausiai kliento poreikius atitinkanti darbo vieta. Klientams, neturintiems profesijos, kompetencijų ir polinkių vertinimas padeda parinkti jiems labiausiai tinkančią profesiją. Bendradarbiaujant su mokymo įstaigomis aptariamos profesinio mokymo galimybės ir profesinio mokymo programas, ypatingas dėmesys skiriamas praktinių įgūdžių ugdymui.

Teikiant paslaugas pabėgėliams nuolat bendraujama su socialiniais partneriais, ypač „Raudonuoju kryžiumi“ ir „Lietuvos Caritu“. Siekiant užtikrinti sėkmingą integraciją į visuomenę ir darbo rinką, pabėgėliai su darbo vietomis ir sąlygomis supažindinami tiesiogiai darbo vietoje. Taip pat darbo biržoje rengiamos diskusijos, seminarai darbdaviams, visuomenei nediskriminavimo ir socialinio solidarumo temomis. Šie renginiai organizuojami kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje ne rečiau nei du kartus per metus. Darbo biržos taip pat vykdo darbdavių apklausas ir pagal jų rezultatus visoje šalyje yra sudaroma darbdavių, siūlančių darbo vietas pabėgėliams duomenų bazė. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 įmonių, galinčių pasiūlyti pabėgėliams darbo vietas.

2016 metais ir 2017 metų pirmąjį pusmetį į Kauno ir Vilniaus teritorines darbo biržas kreipėsi 109 pabėgėliai arba perkeltini asmenys, šiuo metu darbo biržose registruoti 56. Sėkmingai Lietuvoje įsidarbino 14 (pagalbiniais darbininkais, duonos gaminių kepėjais, du – finansų analitikais „Western Union“, dar 6 šiuo metu mokosi siuvėjo arba kirpėjo profesijos.

– Nemažai kritikos sulaukia projektas „Atrask save“ – tiek dėl jo struktūros, tiek netgi dėl to, jog skirtas tik jaunimui – neva vienodos galimybės turi būti suteikiamos visiems. Ar tai tiesiog komunikacijos problema, ar išties projektas veiksmingas?

– Lietuvos darbo birža įgyvendina programas įvairioms tikslinėms grupėms, t.y., nekvalifikuotiems darbo ieškantiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus asmenims ir jaunimui taip pat. Projekto struktūra yra gana komplikuota, tad apmaudu, kad kai pradėjau dirbti, jau negalėjau padaryti jokių pakeitimų. Visgi tikiu, kad pats projektas jaunimui yra labai reikalingas. Ypatingai tai akivaizdu yra pakalbėjus su psichologais, kurie dirba šiame projekte. Komunikacijos apie projektą „Atrask save“ stoka, sakyčiau, buvo viena iš esminių problemų, kadangi visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie projekto suteikiamas galimybes ir dėl to kilo nemažai gandais paremtų istorijų.

Tikiu, kad pats projektas jaunimui yra labai reikalingas.

„Dalyvauk. Keiskis. Dirbk“ – tai projekto moto. Į darbo rinką ypač aktualu įtraukti neapsisprendusius dėl profesinės karjeros ir darbo patirties neturinčius jaunuolius iš atokesnių regionų, mažesnių miestelių, kur jie turi mažiau įvairių veiklų pasirinkimo galimybių. Šiuo metu bendri Lietuvos darbo biržos ir partnerių projektai „Atrask save“ ir „Naujas startas“ būtent į tai orientuoti – suteikti jaunimui motyvacijos, padėti atrasti stipriąsias savo savybes, įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų, pasirengti sugrįžti į švietimo sistemą ar integruotis į darbo rinką. Ypatingai džiugu stebint tendencijas dėl didėjančio jaunimo kuriamų verslų regionuose srauto. Daugiausiai norinčių dalyvauti savarankiško užimtumo priemonėje yra Vilniuje, Utenoje ir Tauragėje.

Projektas yra veiksmingas. Turime daug sėkmės istorijų. Darbinius gebėjimus ir profesinius interesus pavyko išsiaiškinti 6673 projekto dalyviams, kurie toliau dalyvauja tęstiniame projekte „Naujas startas“. Dabar 4312 jaunuolių mokosi profesijos – įgis naujas kvalifikacijas ir kompetencijas bei 2361 – darbo įgūdžius ir patirties konkrečiose darbo vietose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius