„Lietuvos Respublikos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti 2011 metų kovo 17 dienos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisų“, – rašoma švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio pasirašytame pareiškime.
Jis paskelbtas apibendrinant Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbo grupės veiklą.
Pareiškime Lietuvos ekspertai pateikė savo požiūrį į Švietimo įstatymo nuostatas dėl bendro valstybinės kalbos egzamino, mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba tinklo ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose.
„Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra laikomas tik iš vidurinio ugdymo, t. y. 11-12 klasių, lietuvių kalbos ir literatūros programos, kuri yra bendra ir vienodai nauja visiems Lietuvos mokiniams. Mąstymo gebėjimai yra universalūs, tad nederėtų diferencijuoti rašinių temų pagal abiturientų tautybę“, – teigiama pareiškime.
Į raginimą mažinti brandos egzamino rašinio apimtį Lietuvos ekspertai atsako: „šių metų brandos egzaminų duomenys rodo, kad mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai per 100 minučių parašo vidutiniškai apie 300 žodžių, tad nėra pagrindo nuogąstauti, kad jie nesugebės parašyti 500 žodžių per 4 valandas“.
Dokumente pažymima, kad nuostata, jog aukštesnėse klasėse Lietuvos istorijos ir geografijos bei pilietiškumo pagrindų temų turi būti mokoma lietuvių kalba atitinka tarptautines rekomendacijas.
„Toks dalinis dvikalbis ugdymas atitinka Hagos rekomendacijas dėl tautinių mažumų švietimo teisių, kurios pataria kelių dalykų pradėti mokyti valstybine kalba jau pradinės mokyklos pabaigoje, o pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje šių dalykų skaičių nuosekliai didinti“, – teigiama Lietuvos pusės išvadose.
Anot pareiškimo, Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai priekaištaudami, kad lietuvių kalbos mokymo stiprinimas lenkakalbėse mokyklose blogina švietimo lenkų kalba padėtį, nutyli faktą, jog pamokų lietuvių kalbai skaičius nėra didinamas gimtosios – lenkų – kalbos sąskaita.
„Lietuvos tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai skirtų pamokų skaičius ligi šiol sudarė 10-12 proc. minimalaus privalomo mokymosi laiko, o jį padidinus sudaro 14-19 procentų. (...) Europos valstybių tautinių mažumų mokyklose valstybine kalba mokomasi ne mažiau kaip 40 proc. ugdymo turinio“, – lygina Lietuvos ekspertai.
Jie taip pat teigia, kad 2010-2011 mokslo metais galiojančių vadovėlių lenkų kalba sąraše buvo apie 140 pavadinimų, o 2011 metais buvo išleista 11 naujų vadovėlių mokykloms lenkų mokomąja kalba.
„Tuo tarpu Lenkijoje, 2009 metais įvykdžius ugdymo turinio reformą, neliko nė vieno galiojančio vadovėlio lietuvių kalba, o ankstesniais metais buvo leidžiami tik kalbos ir Lietuvos istorijos vadovėliai. To pasekmė – dvikalbis mokymasis visose Lenkijos lietuviškų mokyklų pamokose, tai yra mokymasis skaitant lenkiškus vadovėlius, o su mokytojais bendraujant lietuviškai“, – sakoma dokumente.
Lygindami padėtį Lietuvoje ir Lenkijoje veikiančiose tautinių mažumų mokyklose lietuvių ekspertai pažymi, kad Lietuvoje minimalus mokinių skaičius 11-12 klasėms yra 10, tuo tarpu Lenkijoje – 14 moksleivių.
„Dėl demografinės krizės per paskutiniuosius 5 metus Lietuvos savivaldybių mokyklose mokinių sumažėjo 24,5 proc. (t. y. 122 tūkst. mokiniais), o pačių mokyklų – 15 proc. (t.y. 204 mokyklomis). Tarp jų Vilniaus apskrityje, kurioje dalį gyventojų sudaro lenkų tautinė mažuma, sumažėjo 25 proc. mokinių (t. y. 22 tūkst. mokinių), o pačių mokyklų – 14 proc. (t.y. 36 mokyklomis). Net mažėjant mokinių skaičiui mokyklų tinklas lenkų kalba buvo išlaikytas toks pat“, – teigia Lietuvos ekspertai.
„Tautinių mažumų kalbomis besimokantys vaikai gauna 20 proc. mokymo lėšų daugiau, nei besimokantieji lietuvių kalba“, – priduria jie.
Šis pareiškimas buvo parengtas po to kai penkis kartus bendroje darbo grupėje susitikę Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertai nesutarė dėl bendro pareiškimo turinio ir nutarė paskelbti atskiras nuomones.
Lenkai sakė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas diskriminuoja tautinių mažumų moksleivius ir kelis kartus ragino jį keisti.
