„Manau, kad su parengimu ir politiniais pritarimais, su visomis procedūromis mes galėtume kalbėti apie 2013 metų antrą pusmetį“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje žurnalistams sakė Jungtinio štabo viršininkas.
Pasak jo, Lietuva šioje Europos Sąjungos vykdomoje operacijoje galėtų dalyvauti „su autonominėmis laivų apsaugos grupėmis“, t.y. į sąjungininkų laivus siųsdama apsaugos funkcijas turinčias užtikrinti karių grupes.
„Yra politinės gairės dalyvauti Europos Sąjungos antipiratinėje operacijoje ATALANTA. Mes šiuo metu Jungtiniame štabe dirbame ir žiūrime, kokia galėtų būti mūsų kontribucija. Taip, šiuo metu yra planuojama, tačiau konkretus karių skaičius, kaštai ir laivai, ant kurių mes turėsime ar neturėsime tų autonominių apsaugos grupių, kol kas neaiškūs“, – teigė V.Tamošaitis.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius anksčiau yra svarstęs, kad į šią operaciją galėtų būti siunčiami Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
Seimas birželį priėmė nutarimą, kuris leidžia Lietuvos karius siųsti į operaciją ATALANTA prieš Somalio piratus. Šiuo metu šioje operacijoje dalyvauja vienas Lietuvos štabo karininkas.
ES operacija ATALANTA prasidėjo 2008 metais reaguojant į Somalyje įsikūrusių piratų vykdomus privačių ir komercinių laivų užpuolimus. Ši operacija yra svarbi tiek ekonominiu, tiek saugumo bei politiniu aspektu, kadangi ES jūros keliais iš Persijos įlankos, per Adeno įlanką, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą importuoja apie 50 proc. žemyne sunaudojamos naftos.
