Lietuvos kariuomenės geležinkelių inžinerija: geležimi klotas kelias kunigaikščiams

Kol nebuvo geležinkelių, mūšiai trukdavo neilgai: arklių traukiamais vežimais atgabenti resursai kautynėms greitai išsekdavo. Geležinkeliai, tarsi žmogaus organizmą gyvybiškai svarbiomis medžiagomis aprūpinančios kraujagyslės, nuolatos tiekė ir pildė kariuomenes reikalingais syvais. XX a. pradžioje tai buvo esminis transportavimo kelias, rašoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas", 1920 m
Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas", 1920 m / Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Kokie yra svarbūs kare geležinkeliai, parodė Lietuvos Nepriklausomybės kovos. Stoti į lemtingą mūšį prieš bermontininkus ryžtasi būtent tada, kai pastarieji užėmė mums gyvybiškai svarbų Radviliškio geležinkelio mazgą, o 1920 m. sustiprinti Vilniaus gynybos likusiais Lietuvos pietuose daliniais neleido priešo užimta Varėnos geležinkelio stotis. Taigi, šie atvejai sufleruoja, kad kritiškai svarbūs buvo tiek geležinkeliai, tiek jais besirūpinantys geležinkeliečiai.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. /Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas" Kauno geležinkelio stotyje, XX a. 3 deš.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. /Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas" Kauno geležinkelio stotyje, XX a. 3 deš.

Kovos su bolševikais dar kartą priminė Lietuvos teritorijos, kaip tarpstotės tarp Vakarų ir Rytų, naštą. Tai ryškiai jautė geležinkeliečiai, kurių vienas svarbiausių darbų buvo Rusijoje naudotą 1524 mm geležinkelį susiaurinti iki Vakarams būdingų 1435 mm. 1919 m. liepą per 3 dienas ir naktis Panevėžio–Obelių ruože pavyko perdaryti net 97,4 km. Ne ką mažiau svarbu, nei tiesti ar taisyti geležinkelius, buvo mokėti juos ardyti. Tai ypač pažymėtina kovose prieš bermontininkus.

Pirmuosius geležinkeliečių darbus lydėjo nuolatinis priešų antpuolių pavojus, o reikalingos darbinės įrangos ir patyrusių specialistų beveik neturėta. Kaip rašoma tarpukario spaudoje, tokiomis sąlygomis ardyti geležinkelį bermontininkų fronte, kaip ir atlikti kitus pirmuosius inžinerinius darbus, reikėjo išradingumo:

„Įsakymą davęs viršininkas griežtas, neklauso, kai pareiškiama, kad nėra geležinkeliui ardyti įrankių, sako, žinokitės, esate pionieriai, užtat suardykit nors su pirštais.“ Ir pirmieji pionieriai tikrai „žinojosi“ – Radviliškio ir Šiaulių rajonuose perkirto geležinkelius ir privertė bėgančius bermontininkus lietuviams palikti taip trūkstamo ir reikalingo karo grobio, o lenkų fronte pavyko nuo bėgių nuversti ir šarvuotąjį traukinį. Ironiška, bet tas traukinys buvo mūsiškis „Gediminas“, anksčiau atitekęs lenkams kaip karo grobis.

1920 m. sausį pradėta formuoti, o rugpjūčio 25 d. pakrikštyta „Gediminu“ pukšinti tvirtovė ant bėgių tapo šarvuotųjų traukinių pulko pagrindu. „Gediminui“ kompaniją palaikė „Kęstutis“ ir „Algirdas“. Žvelgiant į Gediminaičių dinastijos medį, galime pasakyti vaizdingiau – „Gediminas“ sulaukė savo sūnų. Be kovinės funkcijos, traukiniai vykdė ir žvalgomuosius uždavinius, todėl Jums pristatome kamufliažo spalvomis išmargintą „Gedimino“ modelį. O dar svarbiau priminti – maskavimu rūpinosi būtent inžinieriai.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. /Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Kęstutis“, 1921-1927 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. /Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Kęstutis“, 1921-1927 m.

Paroda „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos
Reklama
6 Juodkalnijos perlai – kurį kurortą rinksitės jūs?
Reklama
Geras regėjimas be akinių ir kontaktinių lęšių – tik 699 Eur abiems akims, operaciją atliekant Vilniaus klinikoje „Naujas regėjimas“
Reklama
Gyvenimas ant upės kranto – Nemuno vingyje iškilo 38 sklypų kvartalas „Druskininkų slėnis“