„Didžiosios Britanijos vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos šiuo metu jau demonstruoja puikų pasirengimą vykdyti numatytas užduotis, atgrasyti priešininkus, taip pat prisidėti prie tarptautinio saugumo ir regioninio stabilumo užtikrinimo“, – sakė mokymuose dalyvaujantis Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės vadas kmdr. Tadas Jablonskis.
Didžioji Britanija, reaguodama į vis agresyvėjančius Rusijos veiksmus Ukrainoje, įkūrė Jungtines ekspedicines pajėgas ir pakvietė kitas šalis prisidėti prie projekto. 2015 m. septynių šalių gynybos ministrai pasirašė JEF pajėgų steigimo memorandumą. Šiuo metu JEF jungia jau devynias, daugiausia Baltijos jūros regiono šalis: Daniją, Lietuvą, Estiją, Latviją, Norvegiją, Nyderlandus, Suomiją ir Švediją.
Projekte dalyvaujančios šalys prie JEF veiklos prisideda laisva valia ir pajėgumais pagal operacijos pobūdį. JEF nuolatos išlaiko aukštą parengtį, intensyviai treniruojasi ir dalyvauja pratybose. Prireikus, šie pajėgumai gali būti panaudoti bet kokio tipo NATO, ES ar JT operacijoje. Išskirtinis JEF pajėgumo bruožas – gebėjimas, drauge su tokį norą išreiškusiomis šalimis, nedelsiant reaguoti, esant akivaizdžiam intervencijos atvejui, kuomet reagavimo laikas privalo būti itin trumpas.
JEF turi metinį pratybų ciklą, vyksta reguliarūs štabų ir lauko mokymai, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vienetai. Karinis rengimas taip pat vyksta ir kitose Baltijos šalyse. JEF visiškai vadovaujasi NATO kovinio rengimo, parengties lygių ir vertinimo reikalavimais.
JEF projektas apima ir jūrinę dimensiją, kurios stiprinimas yra svarbus Baltijos jūros regione. Šios pratybos, kartu su tokiomis pratybomis kaip BALTOPS, kuriose JEF vykdo didelio masto amfibinių pajėgų išsilaipinimą, pabrėžia JEF indėlį siekiant stiprinti saugumą ir galimo priešo atgrasymą regione.
