Tokias mintis praėjusį savaitgalį išsakė Lietuvos karjerų asociacijos, vienijančios 18 įmonių, posėdžio dalyviai.
„Specialistai teigia, kad vykdant susisiekimo infrastruktūros projektus, valstybė vien per mokesčius susigrąžina 26–28 proc. projekto vertės, – posėdžio Vievyje metu sakė Lietuvos karjerų asociacijos prezidentu perrinktas technikos mokslų daktaras Skirmantas Skrinskas. – Kai projektą iš dalies finansuoja ES fondai, valstybei tereikia įdėti vos 15 proc. savų lėšų. Tai reiškia, kad per metus valstybės iždas pasipildo ne tik įnašo suma, bet ir daugiau nei 10 proc. projekto vertę viršijančia papildoma suma mokesčių pavidalu. Tad kokia prasmė atsisakyti infrastuktūros plėtros projektų, jei jie padeda didinti mokesčių surinkimą valstybei, riboja nedarbo augimą bei neša naudą visuomenei?“
Lietuvos kasybos pramonės gavyba ir perdirbimas per 9 šių metų mėnesius smuko daugiau nei 60 procentų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dėl to panašiai sumažėjo ir valstybei mokami mokesčiai.
Naudojant maksimaliai perdirbtas vietines nerūdines statybines medžiagas Lietuvos gamintojai pakeičia didelį kiekį brangios atvežtinės granito skaldos.
Posėdžio dalyvių teigimu, Lietuvos vyriausybė turėtų ne mažinti, o remti susisiekimo infrastruktūros gerinimo projektus, ir, rengdama šalies biudžeto projektą, dar gali padėti stabilizuoti padėtį ir išsaugoti dar esančias darbo vietas ne tik kasybos, bet ir vietinio transporto, kelių tiesimo, statybos, inžinerinių tinklų klojimo, betono ir gelžbetonio gamybos sektoriuose bei valstybinėse planavimo bei priežiūros institucijose.
Posėdyje buvo akcentuota, kad sunkmečiu toliau mažėja kelių tiesimo ir susisiekimo infrastuktūros projektų įgyvendinimo kainos, todėl taupoma medžiagų kokybės sąskaita.
Asociacijos narių nuostabą kėlė duomenys, kad į Lietuvą iš Belgijos laivais gabenamoje naudotoje skaldoje laboratoriniais tyrimais neseniai buvo rasta pavojingos cheminės medžiagos – fenolio. Asociacijos nariai pasisakė prieš tai, kad į šalį būtų gabenamos chemiškai užterštos medžiagos. Posėdžio dalyviai konstatavo, kad švarios ir kokybės reikalavimus atitinkančios lietuviškos statybinės medžiagos ar atvežtinės granito skaldos dabar mažai kam reikalingos.
Pasak S.Skrinsko, naudojant maksimaliai perdirbtas vietines nerūdines statybines medžiagas (dolomito ir žvirgždo skaldas bei plautą žvyrą) Lietuvos gamintojai, turintys modernius ir našius įrengimus ir eksploatuojantys pakankamus tokioms investicijoms naudingųjų išteklių telkinius, pakeičia didelį kiekį brangios atvežtinės granito skaldos. Toks racionalus išteklių naudojimas valstybei atneša apčiuopiamos naudos: piniginiai srautai neiškeliauja į užsienį, o pasilieka šalies ekonomikoje ir mokesčių sistemoje.
Posėdžio metu Lietuvos karjerų asociacija pritarė Valstybės kontrolės rekomendacijai dėl žemės gelmių naudojimo strategijos sukūrimo ir pažadėjo jos rengėjams teikti reikiamą informaciją.
Taip pat buvo konstatuota, kad nors esama įstatyminė bazė leidžia pakankamai racionaliai naudoti gelmių išteklius, teritorijų planavimo procedūros ar žemės paėmimas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant trunka per ilgai arba dar nepradėjo veikti.
„Tačiau tai negali būti pagrindu valstybei atsisakyti savo išimtinės nuosavybės į žemės gelmių išteklius ir jų optimalų bei apmokestinamą naudojimą, – teigė S.Skrinskas. – Juolab, kad, statistikos departamento duomenimis, detaliai išžvalgytos naudingosios iškasenos sudaro daugiau kaip 30 proc. valstybės turto vertės, nors kartu su parengtinai išžvalgytais ir prognoziniais išteklių telkiniais teužima vos 4,3 proc. Lietuvos teritorijos“.
