Prie Čekijos ambasados Vilniuje penktadienio popietę surengtame pikete Lietuvos lenkų atstovai reiškė nepasitenkinimą dėl, jų nuomone, Lietuvoje ribojamų tautinių mažumų teisių.
Pora šimtų žmonių su plakatais, kuriuose – lietuviški ir lenkiški prašymai „Europiečiai, apginkite mūsų teises“, apie pusvalandį traukė praeivių dėmesį lenkiškomis dainomis. Keletas akcijos dalyvių vilkėjo lenkų tautiniais rūbais.
Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungai, ambasados Lietuvoje atstovams piketuotojai įteikė peticiją, kurioje prašo Čekijos premjero Miroslavo Topolaneko pagalbos sprendžiant Lietuvos lenkams svarbias problemas.
Jų peticijos autoriai įžvelgia kalbos vartojimo, švietimo bei žemės grąžinimo srityse.
Lietuvos lenkų pasipiktinimą kelia valdžios sprendimas nukabinti lenteles, kuriose gatvių pavadinimai užrašyti lenkiškai.
„Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje vykdydamas Vyriausybės politiką persekioja teismais Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybes, administraciniu-teisiniu būdu verčia nuimti lenteles su dvikalbiais gatvių pavadinimais. Tuo jis žemina lenkų tautybės Lietuvos piliečių orumą, pažeidžia jų kaip tautinių mažumų atstovų jiems praktiškai visoje Europoje užtikrintas teises“, – rašoma peticijoje.
Nepasitenkinimą Lietuvos lenkams kelia ir, jų manymu, prastėjanti lenkų mokyklų padėtis.
„Griežti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus, kurių tautinių mažumų mokyklos negali atitikti dėl objektyvių priežasčių (...), lems priverstinį beveik pusės kaimo vietovėse veikiančių lenkų mokyklų uždarymą. Tokia perspektyva Lietuvos lenkų bendruomenei yra nepriimtina“. – rašo peticijos autoriai.
Nepriimtina piketo organizatoriams atrodo ir tai, kad, jų duomenimis, iš 7 tūkst. Vilniuje dėl žemės grąžinimo besikreipusių lenkų tautybės Lietuvos piliečių nuosavybę atgavo vos 15 proc.
„Mes tikimės, kad tikrai palankiai žiūrės į mūsų tuos reikalavimus. Mes tikrai per daug nereikalaujame. Mes reikalaujame to, kas priklauso pagal (Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų – BNS) konvenciją: (gatvių pavadinimų – BNS) lentelių dviem kalbomis, kad mokyklose mums būtų kitas požiūris į klasių komplektavimą ir dėl žemės grąžinimo“ – BNS sakė Marija iš Senųjų Trakų prisistačiusi piketo dalyvė.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.
Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai kalbama apie vietovardžių rašymo ne vien valstybine lietuvių kalba problemą. Ji yra aktuali Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose, kuriuose gyvena nemažai lenkų tautybės žmonių.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis. Dėl šių faktų kilo dideli ginčai, kurie vėliau persikėlė į teismus.
Sausio pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti rašomi tik valstybine kalba, nepaisant to, kad vienoje ar kitoje vietovėje gausiai gyvena tautinės mažumos.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
