Atvirame laiške šalies vadovei organizacija tvirtina, kad, priešingai nei sako Lietuvos pareigūnai, iki šiol funkcionavęs švietimo sistemos modelis pasiteisino ir pateisino žmonių lūkesčius.
„Mokiniai gebėjo įsisavinti ugdymo programą, yra labai gerai integruoti į visuomenę“, – sakoma laiške.
Atvirame laiške šalies vadovei organizacija tvirtina, kad, priešingai nei sako Lietuvos pareigūnai, iki šiol funkcionavęs švietimo sistemos modelis pasiteisino ir pateisino žmonių lūkesčius.
„Lietuvos lenkų sąjunga (...) turi garbės kreiptis į Jūsų Ekscelenciją, prašydama (...) vetuoti naująjį Švietimo įstatymą, siūlant Seimui, kad nuostatos, kurioms akivaizdžiai priešinasi daugiatūkstantinės Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės, liktų išbrauktos iš Švietimo įstatymo“, – sakoma laiške, kurį pasirašė sąjungos prezidentas Seimo narys Michalas Mackevičius.
Ši organizacija ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.
Taip pat kritikuojama nuostata, kad 2013 metais ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos egzamino užduotys bus vienodos, nors Lenkijoje lenkams ir tautinėms mažumoms užduotys vienodos yra jau ne vienus metus.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes.
Pabrėžiama, kad lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos.
Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąją kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pažymi Lietuvos pareigūnai.
Oficialusis Vilnius taip pat teigia, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.
Tačiau Lietuvos lenkų sąjunga tikina, kad dešimtys tūkstančių lenkų Lietuvoje nepritaria permainoms, kurias pavadino „priverstiniu gyvenimo normų nustatymu“.
