2009 01 07

Lietuvos likimas – sala atominių elektrinių jūroje

Atsisakiusi savo atominės elektrinės, kurioje buvo įdarbinti rusiški reaktoriai, Lietuva netrukus bus apsupta tokių reaktorių iš išorės – šalys kaimynės viena po kitos skelbia atominių statybų pradžią.
Rusijos planai gali sutrukdyti įgyvendinti naujos atominės jėgainės projektą Lietuvoje.
Lietuva atsisakė savo atominės elektrinės su rusiškais reaktoriais, tačiau netrukus būsime apsupti tokių reaktorių gretimose valstybėse. / Gedimino Savickio nuotr.

Baltarusiai neseniai nutarė, jog geriausia vieta jų atominei elektrinei yra Astrave – vos 55 kilometrai nuo Vilniaus. „Minsko užmojai turėtų kelti didelį susirūpinimą Lietuvos valdžiai. Bet kol kas niekas į tai nereaguoja“, – sakė europarlamentarė Laima Andrikienė pokalbyje su „Lietuvos ryto“ žurnaliste.

„Šis projektas turi vieną ypatumą. Jame atsisakė dalyvauti Prancūzija, Japonija ir JAV. Pasirašytas susitarimas su Rusijos valstybine atominės energetikos bendrove „Rosatom“. Tai reiškia, kad du blokus – kiekvienas po 1000 megavatų galingumo – turėsiančioje Baltarusijos elektrinėje bus naudojami rusiški reaktoriai. Tokie, kokių atsisako Ignalinos atominę elektrinę kitąmet galutinai uždaranti Lietuva. Pirmasis blokas turėtų pradėti veikti 2016 metais, antrasis – 2018-aisiais“, – pažymi europarlamentarė.Nerimą kelia ir rusiški reaktoriai, ir viešumo stygius. Galbūt yra svarbių aplinkybių, kurios nutylėtos, nuslėptos nuo visuomenės? – klausia Laima Andrikienė.

L.Andrikienė sako, kad nėra žinoma, dėl kokių motyvų Baltarusijos elektrinės statybose atsisakė dalyvauti Vakarų atominės energetikos gigantai, tad kyla klausimas: koks tai projektas, jeigu prie jo nenori prisidėti milžinišką patyrimą turinčios Vakarų bendrovės?

„Nerimą kelia ir rusiški reaktoriai, ir viešumo stygius. Galbūt yra svarbių aplinkybių, kurios nutylėtos, nuslėptos nuo visuomenės? Bet juk tai pačiai visuomenei teks sumokėti už galimas pasekmes. Ypač keista, kad nėra informacijos ir apie šio projekto, kuris bus vykdomas Lietuvos sostinės pašonėje, poveikio aplinkai vertinimą. Per Michailiškes, prie kurių parinkta būsimosios elektrinės aikštelė, teka Neris. Šalia – lietuvių gyvenami Gervėčiai, o nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos vos 20 kilometrų“, – primena L.Andrikienė.

Pasak jos, tokius projektus vykdančios valstybės privalo laikytis tarptautinių susitarimų ir derinti savo planus su kaimynėmis, prieš pradėdamos realizuoti projektą turėti nepriklausomų ekspertų atliktą poveikio aplinkai vertinimą, taip pat informuoti visų šalių kaimynių gyventojus apie tokio vertinimo rezultatus.

„Lietuvos rytas“ pažymi, kad „Rosatom“ turi sutartį ne tik su Baltarusija. Ši bendrovė ketina statyti ir vadinamąją Baltijos atominę elektrinę Kaliningrade netoli Lietuvos. Stodama į Europos Sąjungą mūsų šalis įsipareigojo atsisakyti rusiškų reaktorių, bet bus jais apstatyta.

„Svarbu ne tik tai. Dar reikėtų prisiminti ketinimus statyti naujas atomines elektrines Bialystoke (Lenkija) ir Estijoje. Jeigu visi šie planai bus realizuoti, maždaug po 10 metų nedidelėje teritorijoje bus penkios atominės elektrinės. Lietuva gali tapti maža sala, iš visų pusių apsupta galingų reaktorių. Turėsime daug elektros energijos. Bet ar būsime sveiki ir gyvi? Galbūt siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių vertėtų pakviesti ir Baltarusiją dalyvauti Lietuvos projekte kartu su kitais užsienio partneriais. Manau, kad toks jungtinis regiono projektas, ypač pasaulio krizės kontekste, būtų logiškas, lengviau įgyvendinamas ir finansiniu požiūriu“, – siūlo europarlamentarė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius