Ateities vyrai neprivalgo
Taigi, nors niekas dėl to nesusiėmė už galvos ir panaikino nemokamus pietus pradinukams, buvo nustatyta, kad paauglių berniukų ir mergaičių paros maisto raciono energinė vertė neatitinka rekomenduojamos, kitaip sakant, vaikai neprivalgo. Berniukų paros raciono energinė vertė yra gerokai mažesnė už rekomenduojamą: socialiai remtinų berniukų sudaro tik 66 proc., neremtinų berniukų — 69,5 proc. rekomenduojamos vertės.
Paauglių mergaičių, tiek socialiai remtinų, tiek neremtinų, paros raciono energinė vertė šiek tiek — 2 proc. — didesnė, nei rekomenduojama. Čia matyti ir dar vienas šių laikų Lietuvos paradoksas — socialiai remtinų ir neremtinų žmonių gyvenimas mažai kuo skiriasi...
Visi moksleiviai su maistu gauna per mažai kalcio, išskyrus paaugles socialiai neremtinas mergaites, magnio, vitamino B2, vitamino A ir vitamino PP. Visi moksleiviai per mažai vartoja daržovių ir pieno produktų.
Taigi, nors niekas dėl to nesusiėmė už galvos ir panaikino nemokamus pietus pradinukams, buvo nustatyta, kad paauglių berniukų ir mergaičių paros maisto raciono energinė vertė neatitinka rekomenduojamos, kitaip sakant, vaikai neprivalgo.
Netinkama mityba – nuo vaikystės
Ištyrus mitybos įpročius paaiškėjo, kad 72,4 proc. moksleivių kasdien valgo ne tuo pačiu metu. Rezultatai beveik nesiskyrė atsižvelgiant tiek į moksleivių lytį, tiek į skirtingas pajamas gaunančias jų šeimas.
1-2 kartus per dieną valgo 4 remtini ir 8,3 neremtino (dvigubai daugiau!) moksleivio. Dažniau, 3-4 kartus per dieną, valgo 84,4 proc. remtinų moksleivių ir 86,4 proc. nepriklausančių šiai grupei — beveik tiek pat.
Apie 40 moksleivių nesijaučia alkani nei namuose, nei mokykloje. Namuose alkį junta 15,6 proc. remtinų ir 10,5 proc. neremtinų moksleivių. Mokykloje alkį junta 37,2 proc. remtinų moksleivių, nors jiems ir skiriamas nemokamas maitinimas. Neremtini moksleiviai taip pat dažniau alkį junta mokykloje (39 proc.). Dažniau alkį, ypač mokykloje, junta vyresnių klasių moksleiviai. Tik trečdalis neremtinų moksleivių per pietus mokykloje valgo karšto maisto.
Nors menki pietūs, bet...
2003 m. lapkritį-gruodį buvo tirtas mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių pietų davinys 18-oje Vilniaus miesto mokyklų. Vienoje iš jų pietums buvo skirta 2,5 Lt, kitose — po 3,0 Lt vienam moksleiviui iš mažas pajamas turinčių šeimų. Daugumoje mokyklų valgiaraščiuose nurodyti porcijų dydžiai ir jų energinė vertė yra per maži.
Nustatytas pietų kaloringumas šešiose mokyklose nesiekė 7-10 metų amžiaus vaikams rekomenduojamo 710-812 kcal kiekio. Svarbiausia — nė vienoje mokykloje vyresnių nei 15 metų berniukų pietų davinys nesiekė rekomenduojamo 35-40 proc. paros kiekio. Patiekalų porcijų išeigos mokyklose buvo per mažos, daržovių — labai mažai (25-50 g), nė vienos mokyklos pietų racione nebuvo vaisių.
Vietoj pietų – saldėsis
Vilniaus miesto mokyklose moksleivius maitina tik privačios maitinimo įmonės. 98 proc. mokyklų yra galimybė tiekti karštą maistą, bet dažniausiai karštų patiekalų valgo pradinukai ir mažas pajamas turinčių šeimų moksleiviai. Kiti moksleiviai dažniau renkasi šaltus užkandžius, saldumynus.
Visose mokyklose prekiaujama saldumynais. Kai kurių mokyklų administracija yra sudariusi reikalavimus neprekiauti kramtomąja guma, bet ne dėl sveikatos. Vienoje mokykloje draudžiama prekiauti bulvių traškučiais, saldžiais gėrimais. Tačiau Lietuvoje, kaip dažnai būna, klaidingai suformuluojama problema — esą visa bėda, kad vaikai nenori karšto maisto, tik ir taikosi nusipirkti ką nors nesveika. Iš tikrųjų dauguma jų neturi galimybių realizuoti savo teisių į pačios valstybės nustatytą paros kilokalorijų normą.
Kol kas Lietuvoje egzistuoja nuomonė, kad negalima nustatyti specialių reikalavimų privačioms maitinimo įmonėms, nes tai būtų verslo suvaržymas. Kitaip sakant, valstybė neima vairo į savo rankas, nors daugelyje Europos valstybių valdžia bando reguliuoti moksleivių mitybą, kad ateities karta būtų sveikesnė ir protingesnė.
 |
| Photos.com nuotr./Saldumynai |
Kas rūpinasi vaikais?
15 Europos šalių taip pat buvo atliktas moksleivių maitinimo organizavimo mokyklose tyrimas. Norvegijoje draudžiama prekiauti saldumynais ir limonadu, siūlomas tik „sveikas“ maistas. „Sveikas“ maistas siūlomas ir Škotijoje. Kitose šalyse prekiaujama saldainiais, saldumynais, limonadais. Jungtinėje Karalystėje bandoma mokyklose įdiegti „sveiko“ maisto pardavimo mokyklose politiką.
Pieno tiekimas į mokyklas vykdomas Graikijoje, Islandijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Portugalijoje. Islandijoje, Italijoje ir Portugalijoje pienas subsidijuojamas.
Šiltus pietus mokykloje galima suvalgyti Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Škotijoje.
Kitose šalyse galioja reikalavimas, kad būtų patalpa pavalgyti. Ten daugiausia valgomas iš namų atsineštas sausas maistas.
Kas gali nuspręsti, kokiu maistu turi būti prekiaujama mokykloje? Valgyklos vadovas sprendžia Belgijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Islandijoje. Mokyklos vadovybė sprendžia Airijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Škotijoje. Savivaldybė — Suomijoje. Švietimo ministerija — Vokietijoje. Tėvų asociacija — Austrijoje.
Jungtinėje Karalystėje vietos švietimo skyriai sudaro 4 metų sutartis su maitinimo įmonėmis. Sutartyse nurodoma detali patiekalų specifikacija. Žodžiu, moksleivių mityba rūpinasi skirtingos institucijos, tačiau kas nors vis dėlto rūpinasi, jau nekalbant apie tai, kad ten gyvenimo lygis nepalyginamai aukštesnis.
Balsas tyruose
Tyrimą atlikęs Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė rekomendacijas ir šalies socialinei politikai: skirti papildomai lėšų patiekalų porcijų dydžiui ir mitybinei vertei padidinti, dotuoti pieno produktus, vaisius ir daržoves.
Kreipėsi ir į tėvus — siūlė pasirūpinti, kad vaikai namie pavalgytų pusryčius, kad paauglių, ypač berniukų, mitybai būtų skiriama dėmesio ne mažiau nei pradinukų. Ragino pagalvoti ne tik apie maisto kiekį, bet ir apie jo kokybę bei nesiteisinti mažomis pajamomis, nes „nesveikas“ maistas dažnai yra brangesnis. Ir apskritai, kiekvienas supranta, kad sveika mityba vaikystėje — viso gyvenimo sveikata, tačiau...
