Šiuo metu ugdymą karjerai respublikos mokyklose pradėjo įgyvendinti per tūkstantis profesionalių karjeros specialistų: 105 mobilūs karjeros konsultantai ir 919 karjeros koordinatorių, kurie padeda mokiniams rengti asmeninius karjeros planus. Vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje įgyvendinamų švietimo projektų vykdo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Drąsiai atsiverti naujovėms ir pozityviems pokyčiams pasiryžo ir bendradarbiavimo sutartis pasirašė 643 bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos iš visos Lietuvos. Vienas iš projekto tikslų – tolesnė Nacionalinės profesinio orientavimo sistemos plėtra bei jos suderinamumas.
Praktinės veiklos moksleiviams padeda ugdyti karjeros kompetencijas
Projekto, kurį mokytojai ir mokiniai jau spėjo pakrikštyti „Ugdymo karjerai“ pavadinimu, vienas svarbiausių aspektų – karjeros planas. Asmeninis karjeros planas yra veiksmų seka, padedanti siekti karjeros tikslų. Mokyklose vyksta įvairios mokinių karjeros kompetencijas ugdančios veiklos. Asmeninis karjeros planas padeda susisteminti ir reflektuoti įgyjamas moksleivių patirtis, kurias vėliau jaunas žmogus gali pritaikyti kitose savo gyvenimo sferose.
Karjeros planai padeda atrasti ryšius tarp kasdieninių veiklų ir įvairių karjeros kompetencijų. Pavyzdžiui, tokie paprasti darbai, kaip sniego kasimas ar laikraščių išnešiojimas, ugdo gebėjimą planuoti darbus, juos atlikti laiku ir kokybiškai, prisiimant atsakomybę už rezultatą.
Plano rengimas padeda pažinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses, kiek ir kokių įgūdžių mokinys turi, kiek ir kokių jų jam reikėtų įgyti.
Sąvoka „karjera“ mokiniams pristatoma kaip jau dabar vykstantis procesas, o ne veikla, kuri prasidės tik kažkada po studijų baigimo. Karjeros konsultantai mokiniams pasakoja, kad karjeros kompetencijas galime ugdyti jau šiandien išsikeldami ir įgyvendindami įvairius tikslus, lankydami neformaliojo ugdymo būrelius, dalyvaudami įvairių jaunimo organizacijų veikloje, savanoriaudami.
Karjeros planas padės išvengti blaškymosi baigiant mokyklą
Šiandien vienu balsu pripažįstama, jog rinkos ekonomika ir globalizacija suteikdama jaunimui daug pasaulio pažinimo galimybių, padidina ir iššūkių bei pavojų tikimybę. Viena iš ugdymo karjerai projekto užduočių – atkreipti mokinių dėmesį, kad vis greičiau kintančioje darbo aplinkoje, svarbu išugdyti gebėjimą lanksčiai reaguoti į pokyčius, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir gebėjimą, reikalui esant, pačiam imtis iniciatyvos.
Karjeros plano svarbą itin vertina mokytojai, nes plano pildymas ir pats procesas tampa sistema, kuri padeda vienoje vietoje fiksuoti mokinio karjeros kompetencijas. Didžiausią projekto ir karjeros plano rengimo vertę patiria mokiniai.
Mokiniui ugdymas karjerai yra naudingas tuo, jog jis čia ir dabar, nieko nelaukiant – “kažko ant lėkštutės”, pradeda objektyviau save pažinti ir vertinti, supranta, jog vertingos yra ne tik žinios, bet ir įvairios kitos patirtys. Plano rengimas padeda pažinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses, kiek ir kokių įgūdžių mokinys turi, kiek ir kokių jų jam reikėtų įgyti. Į karjeros planą yra surašoma faktinė informacija apie pasiekimus, gautus apdovanojimus, siekius, vertybes, dominančias profesijas. Kokybiškai ir sąmoningai užpildęs karjeros planą moksleivis prieš savo akis gauna visą reikiamą informaciją, kuria gali toliau remtis renkantis studijas ir profesiją.
Esant informacijos pertekliui ir neturint įgūdžių priimti sprendimus, karjeros planas gali tapti ta atsvara, kuri padės mokiniui kryptingiau rinktis mokymosi kryptis, studijų programas, profesijas. Tai leis išvengti blaškymosi: patirti mažiau nusivylimų ir streso, taupyti savo ir kitų laiką bei valstybės švietimui skirtus pinigus.
Per pusantrų metų – virš 80 tūkstančių moksleivių asmeninių karjeros planų
Remiantis projekto medžiaga, iki 2014 m. mokslo metų pabaigos Lietuvos mokyklose karjeros planus bent kartą bus parengęs daugiau kaip trečdalis 5-12 klasių moksleivių. Darbą su karjeros planais organizuoja mokyklos karjeros koordinatorius ir į mokyklą atvykstantis karjeros konsultantas, galintis greitai surasti atsakymus į kebliausius klausimus. Tai mobilus specialistas, kuris yra specialiai apmokytas ir išklausęs ugdymo karjerai kursą. Visi karjeros konsultantai perėjo kelis atrankos pokalbius ir išlaikė psichologinį testavimą.
Tokia reali pagalba svarbi kiekvieno dalyko mokytojui, klasės auklėtojui, mokyklos bendruomenei, mokinių tėvams ir patiems mokiniams.
Karjeros konsultantė Daiva Šilienė pasakoja, kad karjeros plano pildymas – ne vienkartinis veiksmas, o procesas, kuris gali būti kūrybiškas ir lankstus. Kiekvienam moksleiviui ir jį konsultuojančiam mokytojui paliekama laisvė daryti savas karjeros plano korekcijas pagal supratimą ir individualius poreikius. „Kiekviena mokykla įdėjo savo darbo ir pasirinko tokį planą, kuris yra įdomus jų mokiniams. Tai rodo, kad koordinatoriai ir mokytojai stengiasi gilintis į sąvokas, nagrinėja pateiktą metodinę literatūrą bei pasitelkia kūrybiškumą,“ – savo patirtimi dalinasi Daiva Šilienė, organizuojanti ugdymo karjerai veiklas devyniose Vilniaus mokyklose.
Karjeros planų turinys yra derinamas su bendrąja ugdymo programa. Ugdymo karjerai veiklos ir kompetencijų planuoti karjerą ugdymas integruojamas į mokomuosius dalykus: tikybą, etiką, estetiką, ekonomiką, lietuvių ir užsienio kalbas ir kt. Todėl moksleivių ateitimi besirūpinantys dalykų mokytojai integruoja karjeros kompetencijų ugdymą, klasių auklėtojai, kuratoriai ir grupių vadovai karjeros planų rengimu dažnai užsiima klasių valandėlių metu, diskutuodami su auklėtiniais apie jų gyvenimo sampratą.
Karjeros planų pavyzdžius ir kaip juos rengti galima rasti svetainėje www.mukis.lt mokytojams skirtame skyrelyje, prie metodinės medžiagos.
