2004–2008 metais valdžioje esančių moterų dalis sumažėjo 4 proc. – atitinkamai nuo 22 iki 18 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Pernai į Seimą buvo išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų, dabartinėje 15-ojoje Vyriausybėje yra tik viena ministrė (krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė – BNS). Užpernai į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudaro 22 proc. visų deputatų.
Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje – moterys sudaro 47 proc. nacionalinio parlamento narių, Suomijoje – 42, Olandijoje – 39, Danijoje – 38, Ispanijoje – 36 proc. Mažiausia moterų dalis parlamente yra Rumunijoje ir Vengrijoje – po 11 proc.
Tuo metu Lietuvos moterys išlieka labiau išsilavinusios. Užpernai vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 92 proc. 20–24 metų šalies moterų ir 87 proc. vyrų.
Šių mokslo metų pradžioje šalies universitetuose ir kolegijose merginos sudarė 59 proc. visų studentų, 2007–2008 mokslo metų pradžioje – 60 proc.
Populiariausios studijų sritys tarp merginų tebėra socialinės paslaugos (90 proc.), sveikatos priežiūra (81 proc.), žurnalistika (79 proc.), pedagogika ir humanitariniai mokslai (77 proc.), socialiniai mokslai (74 proc.).
2008-aisiais Lietuvos aukštosios mokyklos parengė 42,5 tūkst. specialistų, iš jų 67 proc. sudarė moterys.
Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 67 proc., daktaro mokslo laipsnį – 56 proc. Universitetuose moterys sudarė 49 procentus, kolegijose – 70 procentų visų dėstytojų.
Tarp tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, moterys sudarė 53 procentus, tačiau tarp profesorių jų tebuvo 14, habilituotų daktarų – 17 procentų.
