Rugpjūčio mėnesį šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 600 tūkst. keleivių, t. y. net 200 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausias augimas pasiektas Vilniaus oro uoste. Per jį skrido apie 480 tūkst. keleivių – beveik 340 tūkst. daugiau nei pernai rugpjūtį, kai vis dar vyko pagrindinių šalies oro vartų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai ir didžiąją dalį šalies oro uostų funkcijų buvo perėmęs Kauno oro uostas.
Antrajame pagal dydį Kauno oro uoste aptarnauta 97 tūkst. keleivių. L.Joffė pastebėjimu, nors rodiklis yra mažesnis palyginti su pernai metų laikotarpiu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų vis dar buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolat vykdančių skrydžius Kauno oro uoste, keleivių ir skrydžių skaičius nuo metų pradžios išlaikė augimą. Stabilus keleivių augimas pastebimas ir Palangos oro uoste: jį pasirinko daugiau nei 38 tūkst. skrendančiųjų.
Rugpjūtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos oro uostai keliautojams taip pat pasiūlė daugiau naujų krypčių. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai pradėjo kilti į Astanos, Atėnų, Gdansko, Agadiro, Niurnbergo, Kelno miestų, Korfu salos ir Milano Malpensos oro uostus. Sostinės oro vartuose vykdyti skrydžius pradėjo bendrovė „SCAT Airlines“. Iš Kauno oro uosto atsirado skrydžiai į Burgaso, Riminio, Varšuvos ir Žironos miestus. Iš šio oro uosto kilti pradėjo oro bendrovės „LOT Polish Airlines“ lėktuvai.
Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat į kai kurias kryptis buvo skraidinta didesniais orlaiviais. Palangos oro uoste skrydžių skaičius augo į Rygą ir Varšuvą, o skrydžiai į Londoną buvo vykdomi didesniu orlaiviu. Kauno oro uoste skrydžiai į Londoną ir Norvegiją taip pat buvo vykdomi didesniais orlaiviais. Iš Vilniaus oro uosto ne tik skraidinta didesniais orlaiviais, bet ir daugėjo skrydžių į Helsinkį, Varšuva, Stokholmą, Rygą, Dubliną ir Maskvą.