„Didžiulis ateinantis klausimas yra nepilotuojamų lėktuvų tiek įsigijimas, tiek reguliavimas oro erdvėje“, – BNS sakė ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
Pasak pareigūno, nepilotuojamų lėktuvų perdavimo ir sertifikavimo klausimas tapo dar aktualesnis, kai Vokietija gegužę atsisakė šimtamilijoninio nepilotuojamų lėktuvų kontrakto. Pareigūnai Berlyne argumentavo, kad sertifikavimo procesas dvigubai pabrangintų kainą.
Nepilotuojamų lėktuvų perdavimo ir sertifikavimo klausimas tapo dar aktualesnis, kai Vokietija gegužę atsisakė šimtamilijoninio nepilotuojamų lėktuvų kontrakto.
„Dabar kiekviena šalis resertifikuoja kitos šalies gaminamą ar įsigijamą gynybos pramonės produkciją. Tai yra problema. Dar didesnė problema yra technologijos perdavimas, kai tai susieta su trečiomis šalimis, šiuos atveju JAV. Stengiamasi išspręsti sertifikavimo klausimą. Jis labai svarbus“, – sakė V.Urbelis.
„Europos valstybės turi susėsti kartu ir susitarti dėl politikos. Akivaizdu, kad nepilotuojami lėktuvai yra ateitis“, – teigė jis.
Trečiadienį ir ketvirtadienį ES gynybos politikos direktoriai taip pat aptarė pasirengimą rugsėjį vyksiančiam neformaliam gynybos ministrų susitikimui, galimas Europos Vadovų Tarybos diskusijas gynybos klausimais gruodį, ES vykdomas operacijas ir partnerystes.
Neformalūs gynybos politikos direktorių susitikimai kartą per pusmetį rengiami ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. Lietuva pirmininkavimą iš Airijos perėmė liepos 1 dieną.
