„Negalime pavadinti tokių veiksmų kitaip nei ciniškais ir amoraliais“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenko.
Pasako jo, „kalbama apie tikslingą ir šventvagišką kampaniją, nukreiptą į supriešinimo Europoje atgaivinimą“.
„Būtent tokio tikslo siekia šio įstatymo iniciatoriai. Tikimės, kad Lietuvos Seime įsivyraus sveikas protas“, – nurodė Rusijos diplomatas.
Lietuvos Seimas po pateikimo šią savaitę pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios numato, kad už sovietų agresijos neigimą ar pateisinimą būtų numatyta iki dvejų metų nelaisvės.
Kad įstatymas būtų priimtas, reikalingi dar du balsavimai.
Valdančiųjų konservatorių remiamos pataisos numato, kad bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, būtų baudžiamas tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją neigė ar menkino.
Tokios bausmės susilauktų ir tie, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje ar prieš Lietuvos gyventojus įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, arba karo nusikaltimams, arba kitiems agresiją prieš Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, juos neigė ar menkino.
Dėl panašaus pobūdžio BK pataisų balsuota dar praėjusios kadencijos Seime, tačiau jos buvo atmestos.
Šios pataisos – žingsnis siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, dešinieji politikai Lietuvoje siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
