„Vandens telkinio ekologinė būklė – tiek abiotinių, tiek biotinių vandens telkinio charakteristikų visuma. Abiotinės charakteristikos – vandens kokybė, gruntai, uždumblėjimas. Biotinės charakteristikos – tai visi gyvi organizmai, gyvenantys vandenyje“, – Žinių radijo laidoje „Atsakingi už gamtą“ sakė A.Balevičius.
M. Gudas priduria, kad ekologinė būklė gera, kai vandenų gyvūnijos ir augalijos būklė yra artima natūralioms, žmogaus nepaveiktoms sąlygoms. Jo teigimu, užterštų vandens telkinių metai iš metų yra praktiškai tiek pat. „Rizikos telkiniai arba tie, kurie gali nepasiekti geros būklės iki 2027 metų. Tai Kiemento (Trakuose), Veisiejos (Dzūkijoje), Dviragio Kalvių, Švenčiaus, Masčio, Rėkyvos ežerai“, – kalbėjo M.Gudas.
Kalbant apie rizikos grupėms priskiriamas upes, blogiausia situacija yra Vidurio šiaurės ir Pietvakario regione: Mūšoje, Šešupėje, Nevėžyje ir kitose upėse.
Labiausiai mūsų vandenis teršia, A.Balevičiaus teigimu, žemės ūkio veikla: „Žemės ūkis visumoje šitame pyrage yra pagrindinė tarša, paprastai sudaranti 50-60 proc. viso to, kas patenka į vandens telkinius. (...) Kitas rimtas taršos šaltinis yra nuotekų valymo įrenginių išleidžiamas vanduo – valytos ar, dar blogiau, nevalytos nuotekos.“
