Ministerija informavo, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento direktorius Neris Germanas prieš kelias dienas susitiko su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje Januszu Skolimowskiu.
„Susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys į pastaruoju metu pasirodžiusius aukštų Lenkijos pareigūnų pasisakymus lietuviškoje ir užsienio spaudoje, kuriuose skelbiami klaidingi, tikrovės neatitinkantys ir visuomenę klaidinantys faktai“, – teigiama URM pranešime spaudai.
„Buvo kalbėta apie viešojoje erdvėje paskelbtus Lenkijos ambasadorių Latvijoje ir Lietuvoje pasisakymus, kuriuose buvo pateikti neteisingi faktai apie bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklą, naujos atominės elektrinės statybą bei tautinių mažumų klausimus, tendencingai vertinamas investicinis klimatas Lietuvoje ir Baltijos regione“, – nurodo ministerija.
Lenkija priekaištauja Lietuvai dėl esą daromų kliūčių Lenkijos investicijoms ir tariamai diskriminuojant tautines mažumas. Lietuva priekaištus atmeta, vadindama juos nepagrįstais.
Lenkijos ambasadorius Lietuvoje J.Skolimowskis interviu „Lietuvos žinioms“ pareiškė, kad „ne vienus metus Lietuvos valdžios pažeidinėjamų arba neįgyvendinamų lenkų mažumos teisių katalogas lieka tas pats“. Jis minėjo klausimus, susijusius su žemės grąžinimu Vilniuje ir Vilniaus krašte, lenkų švietimo statuso išlaikymu, tautinių mažumų atstovų vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose, dvikalbiais gatvių pavadinimai tose vietovėse, kur daugumą sudaro lenkų mažumos atstovai.
Tuo metu Lenkijos ambasadorius Latvijoje Jerzy Marekas Nowakowskis neseniai apkaltino Lietuvą diskriminuojant Lenkijos investuotojus.
„Susiklosčius nemaloniai situacijai dėl Lenkijos investicijų Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, kuri priklauso lenkų koncernui „PKN Orlen“, santykiai gali pasikeisti. Bendrovė „Orlen Lietuva“ – didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje ir stambiausia bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientė. Tačiau nustatyti įmonės produktų vežimo į „Klaipėdos naftos“ terminalą geležinkelio tarifai yra didesni nei lietuviams. Ir jie bus didinami dar labiau. Lenkų investuotojų diskriminavimas Lietuvoje daro įtaką mūsų investuotojų verslo aktyvumui Latvijoje ir visame Baltijos regione“, – sakė Lenkijos ambasadorius Latvijai.
Anot ambasadoriaus, šiuo metu su „Lietuvos geležinkeliais“ galioja tokia sutartis, pagal kurią lenkai kiekvienais metais praranda šimtus milijonų eurų.
„Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos įsigijimas Lietuvoje, įskaičiuojant ir jos modernizavimą, kainavo 3 mlrd. JAV dolerių. O dabar lenkams už šią įmonę siūlomas tik milijardas dolerių. Priimdama sprendimą pirkti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijas Lenkija pirmiausia vadovavosi politiniais sumetimais: mums atrodė svarbu palaikyti kaimynus. Pasirodo, tai buvo klaida. O kai politikos nebėra, lieka vien ekonominis klausimas“, – tvirtino J.M.Nowakowskis.
Diplomatas sakė, kad Lenkija iki šiol yra pasirengusi dalyvauti ir drauge finansuoti naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektą, bet antrosios Ignalinos elektrinės projektas nejuda, lietuviai įsivėlę į nesibaigiančias diskusijas. Tuo tarpu rusai, pasak ambasadoriaus, savo Baltijos AE stato Kaliningrade jau nuo šių metų vasario ir baigs 2016-aisiais.
Ambasadorių citavo rusų kalba leidžiamas laikraštis „Biznes & Baltija“.
