Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 17d. 07:38

Neraštinga Lietuvos vaikystė: ką apie Lietuvą atskleidžia 1923 m. gyventojų surašymas?

Tarpukario Lietuvos kariuomenė
Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) nuotr. / Tarpukario Lietuvos kariuomenė

Tik atkūrusi nepriklausomybę Lietuva atrodė visiškai kitaip negu dabar. Šalyje buvo vos 4 miestai, kuriuose gyveno daugiau negu 10 tūkst. gyventojų, dauguma gyventojų dirbo žemės ūkyje ir gyveno kaime, o rašyti ir skaityti nemokėjo net trečdalis šalies gyventojų.

Pirmuosius patikimus duomenis apie tai, kaip atrodė vos atkūrusi nepriklausomybę Lietuva, pateikia 1923 m. įvykdytas Lietuvos gyventojų surašymas, pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje.

Surašymas nebuvo atliktas Vilniaus krašte, okupuotame lenkų, ir Klaipėdos krašte, tuomet ką tik prijungtame prie Lietuvos, tačiau likusią Lietuvos teritoriją aprėpė išsamiai. Iš jo galima sužinoti, kaip atrodė ką tik atkūrusi Nepriklausomybę šalis. O kontrastų su dabartimi jos vaizde gausu.

Kaimų kraštas

Lietuvos teritorijos plotas (be okupuoto Vilniaus krašto ir Klaipėdos krašto) siekė 53 242 kv. km – maždaug penktadaliu mažiau nei dabartinis.

Lietuva buvo suskirstyta į apskritis ir valsčius: prieš prijungiant Klaipėdos kraštą Lietuvą sudarė 20 apskričių ir keli šimtai valsčių. Gyventojų tankumas Lietuvoje tada buvo 38,3 žmogaus kvadratiniam kilometrui, nežymiai mažesnis negu dabar.

Tankiausiai apgyvendinta buvo Vilkaviškio apskritis (57 gyventojai kvadratiniam kilometrui), rečiausiai – Panevėžio apskritis (30 gyventojų kvadratiniam kilometrui). Keturi didžiausi šalies miestai taip pat turėjo apskrities statusą.

Tarp Europos šalių Lietuva pagal dydį buvo 22-a, pagal gyventojų skaičių – 24-a, pagal gyventojų tankumą – 25-a.

Miestuose gyveno vos kas septintas Lietuvos gyventojas – apie 302 tūkst. (14,9 proc.). Miestu buvo laikoma gyvenvietė, kurioje gyvena daugiau negu 2 tūkstančiai gyventojų. Dar 8,3 proc. Lietuvos gyventojų gyveno miesteliuose ir net 76,9 proc. – kaimuose.

Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Miestų ir kaimų gyventojai 1923 m. Lietuvoje
Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Miestų ir kaimų gyventojai 1923 m. Lietuvoje

Nors dabar kaimuose gyvena vos trečdalis šalies gyventojų ir ši dalis nuolat mažėja.

Trys didžiausi Lietuvos miestai iki prijungiant Klaipėdos kraštą buvo Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys. Tiesa, Kaune gyveno maždaug tris kartus mažiau gyventojų negu dabar (apie 92 tūkst.), o Šiauliuose ir Panevėžyje maždaug penkis kartus mažiau nei dabar – atitinkamai 21,2 tūkst. ir 19,2 tūkst.

simtmeciospalvos.lt nuotr./Kauną skandina potvynis 1931 m.
simtmeciospalvos.lt nuotr./Kauną skandina potvynis 1931 m.

Ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas ir vienintelis, be Kauno, Šiaulių, ir Panevėžio, kuriame gyveno bent 10 tūkst. gyventojų, buvo Ukmergė. Tiesa, tuomet šis miestas vadinosi kitaip – Vilkmergė.

Dabar miestų, kuriuose gyvena bent 10 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – apie trisdešimt.

Taip pat 1923 m. į didžiausių Lietuvos miestų dešimtuką pateko Marijampolė (9,4 tūkst. gyventojų), Kėdainiai (7,4 tūkst. gyventojų), Vilkaviškis (7,2 tūkst.), Alytus (6,3 tūkst. gyventojų), Kybartai (6,3 tūkst. gyventojų) ir Biržai (5,3 tūkst. gyventojų).

Augant bendram miestų gyventojų skaičiui, daugelyje atskirų miestų gyventojų skaičius irgi išaugo. Vis dėlto Kybartai, Kalvarija, Kudirkos Naumiestis (tuomet tiesiog Naumiestis), Virbalis ir Žagarė yra penki tuometiniai miestai, kuriuose per šimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo.

1923 m. Kybartuose gyveno 6,3 tūkst., Žagarėje – 4,7 tūkst., Kalvarijoje – 4,5 tūkst., Virbalyje – 4,1 tūkst., Naumiestyje – 3,1 tūkst. gyventojų. Visi jie pateko į didžiausių Lietuvos miestų dvidešimtuką.

Dabar Kybartuose tegyvena apie 5 tūkst., Kalvarijoje – 3,9 tūkst., Naumiestyje – 1,5 tūkst., Žagarėje – 1,3 tūkst. gyventojų, o Virbalyje – nepilnas tūkstantis gyventojų.

Moterų skaičius gerokai lenkė vyrų

Iš viso surašyti buvo 2 028 971 gyventojas. Moterų Lietuvoje gyveno maždaug dešimtadaliu daugiau negu vyrų: 1000 vyrų teko 1095 moterys. Tai lėmė neseniai praėjęs I pasaulinis karas ir jame įvykusios žūtys.

83,9 proc. Lietuvos piliečių (apie 1,7 mln.) 1923 m. buvo lietuvių tautybės – panašiai kaip ir dabar. Iš viso tarp Lietuvos piliečių užregistruota 26 skirtingų tautybių atstovų.

Tautybė surašymo metu buvo nustatoma klausiant pačių gyventojų, kokios tautybės asmenimis jie save laiko: tam laikui tai buvo labai moderni praktika, nes iki tol ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių vykusiuose surašymuose tautybę lemdavo kalba ar religija.

Didžiausios etninės mažumos buvo žydai (7,58 proc.), lenkai (3,23 proc.), rusai (2,5 proc.), vokiečiai (1,44 proc.), latviai (0,73 proc.) ir baltarusiai, tada vadinti „baltgudžiais“ (0,22 proc.).

Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Įvairios tautybės 1923 m. Lietuvoje
Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Įvairios tautybės 1923 m. Lietuvoje

Lietuviai sudarė 57,1 proc. miesto gyventojų skaičiaus, 66,4 proc. miestelių gyventojų skaičiaus ir net 91 proc. kaimo gyventojų skaičiaus. Vilkmergė buvo vienintelis Lietuvos miestas, tarp kurio gyventojų lietuvių buvo mažiau nei pusė: 49,4 proc.

Žydai sudarė 32,2 proc. miestų gyventojų, 28,7 proc. miestelių gyventojų ir tik 0,5 proc. kaimų gyventojų skaičiaus. Kitų tautybių žmonių, kaip ir lietuvių, kaimuose taip pat gyveno gerokai daugiau negu miestuose.

Kauno mieste, laikinojoje Lietuvos sostinėje, gyventojai pagal tautybes buvo pasiskirstę taip: 59 proc. lietuvių, 29,1 proc. žydų, 4,5 proc. lenkų, 3,5 proc. vokiečių. Kai kuriuose kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose žydų gyveno dar daugiau: Vilkmergėje 36,6 proc., Panevėžyje 35,7 proc.

Daugiausia rusų gyveno Zarasų apskrityje (15,7 proc.), daugiausia lenkų – Trakų ir Kauno apskrityje (12,3 proc. ir 10,2 proc.), daugiausia vokiečių – Vilkaviškio apskrityje (12,5 proc.).

Užsieniečių, neturėjusių Lietuvos pilietybės, surašymo dienomis Lietuvoje buvo per 7 tūkst. Daugiausia tarp jų – SSRS, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos piliečių.

Katalikų buvo dauguma

Lietuvoje užregistruota 30-ies religijų atstovų.

Daugiausia, kaip ir dabar, buvo katalikų, jais užsirašė 1,74 mln., arba 85,72 proc. Lietuvos piliečių. 155 tūkst. žmonių (7,6 proc.) nurodė esantys izraelitai, 66,5 tūkst. (3,3 proc.) – liuteronai (surašyme jie vadinti liuteriais), 32,1 tūkst. (1,59 proc.) – sentikiai, 22,9 tūkst. (1,1 proc.) – stačiatikiai, 10,7 tūkst. (0,5 proc.) – reformatai, 1,1 tūkst. (0,1 proc.) – musulmonai (surašyme jie vadinti magometonais).

Net 97 proc. lietuvių nurodė esantys katalikai, panaši katalikų proporcija buvo ir tarp lenkų. Dauguma žydų (99 proc.) nurodė esantys izraelitai, dauguma vokiečių (98 proc.) ir latvių (91 proc.) – liuteronai, dauguma rusų (62 proc.) – sentikiai.

Kai kurie asmenys įvardijo ir tokias religijas kaip „Latvijos sektantai“, „stabmeldžiai“, ar „arijų krikščionys“. Keli šimtai žmonių užsirašė laisvamaniais, netikinčiais ar ateistais.

Vaikų skaičius viršijo senolių

Senų žmonių 1923 m. Lietuvoje nebuvo daug. Vos 4,02 proc. Lietuvos gyventojų, surašymo duomenimis, buvo 70 metų amžiaus ir vyresni. Jaunimas dominavo: net 43,1 proc. Lietuvos gyventojų buvo 19 metų arba jaunesni.

Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojai pagal amžiaus grupes 1923 m.
Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojai pagal amžiaus grupes 1923 m.

0–9 metų žmonių buvo mažiau negu 10–19 metų: tai lėmė karas, kurio metu gimdyta gerokai mažiau vaikų.

„Socialiniu atžvilgiu nedirbančių žmonių grupės sumažėjimas palengvina dirbančioms žmonių grupėms gyvenimą, ir šiuo metu tokia sudėtis yra patogi. Bet artimiausiu metu, kada nedirbančiosios grupės virs dirbančiomis ir maža žmonių grupė turės išlaikyti dideles nedirbančių žmonių grupes, tai tokia gyventojų sudėtis apsunkins kovą dėl būvio“, – rašyta surašyme.

Darbingo amžiaus (20–59 metų) žmonių Lietuvoje surašymo metu buvo 46,6 proc.

Trečdalis buvo neraštingi

Rašyti ir skaityti nemokėjo maždaug trečdalis (33,64 proc.) 10 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

Vyrų ir moterų neraštingumas beveik nesiskyrė: rašyti ir skaityti nemokėjo 30,71 proc. vyrų ir 34,36 proc. moterų. Tiesa, „pusiau raštingų“ moterų (tokių, kurios moka skaityti, bet nemoka rašyti) buvo dvigubai daugiau negu vyrų.

Tautinių mažumų raštingumas reikšmingai skyrėsi. Raštingiausia tautinė mažuma buvo latviai (76,68 proc. mokėjo skaityti ir rašyti), neraštingiausia – rusai (vos 38,4 proc. mokėjo skaityti ir rašyti).

Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojų raštingumas 1923 m.
Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojų raštingumas 1923 m.

Trakų ir Kretingos apskrityse skaityti ir rašyti 1923 m. nemokėjo daugiau negu pusė gyventojų. Kai kuriuose atokesniuose valsčiuose skaityti ir rašyti nemokėjo apie du trečdalius jų gyventojų. Dideli skirtumai pastebimi analizuojant raštingumą pagal amžių: vertinant vyresnius negu 60 metų žmones (t.y. gimusius 1853–1863 m. ir anksčiau), raštingų tarp jų net ir kaimuose yra mažuma.

Skyrybų beveik nebuvo

Dažnai manoma, kad moterys tarpukariu tekėdavo labai jaunos, tačiau statistika rodo kad situacija reikšmingai nesiskyrė nuo dabarties: vos kas penkiasdešimta 15–19 metų moteris (1,9 proc.) buvo ištekėjusi. Tarp 20–24 m. amžiaus moterų ištekėjusių taip pat buvo vos ketvirtadalis (25,6 proc.).

Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojų šeiminė padėtis 1923 m.
Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojų šeiminė padėtis 1923 m.

Net apie 60 proc. vyrų 30-mečio sulaukdavo dar būdami viengungiais – 25–29 m. grupėje ištekėjusių buvo vos 38,3 proc. vyrų.

Skirtingai negu dabar, skyrybų skaičius buvo labai mažas: išsiskyrusių tebuvo 0,5 proc. vyrų ir 0,7 proc. moterų.

Moterų, kurios liko našlėmis, buvo apie keturis kartus daugiau negu vyrų – našlėmis užsirašė 14,7 proc. moterų ir vos 3,9 proc. vyrų.

Dauguma dirbo žemės ūkyje

Net keturi iš penkių Lietuvos gyventojų (78,9 proc.) dirbo žemės ūkyje. Pramonėje – vos 6,15 proc. Valstybės tarnyboje dirbo tik maždaug 3 proc. gyventojų.

Beveik visi dirbę žemės ūkyje (apie 94 proc.) dirbo žemdirbystėje. Likę – gyvulininkystėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.

Dirbantieji žemės ūkyje daugumą sudarė tarp visų tautų, išskyrus žydus – vos 6 proc. žydų dirbo žemės ūkyje. Užtat net 77 proc. dirbančių prekybos srityje sudarė žydų tautybės asmenys. Visose kitose veiklos srityse dominavo lietuviai.

Populiariausios pramonės srities profesijos tarp vyrų buvo odos apdirbimas, siuvimas ir geležies apdirbimas. Tarp moterų – siuvimas ir linų verpimas.

Elgetų Lietuvoje, surašymo duomenimis, buvo apie 6 tūkst. Kalinių apie 3 tūkst.

Surašyme buvo ir klausimas apie gyventojų fizinius ir psichinius trūkumus. Nurodyta, kad trūkumų turėjo 26 377 Lietuvos gyventojai. 7623 žmonės buvo šlubi, 3554 kurti, 3223 – nebyliai, 3129 – akli, 2029 – be vienos rankos.

Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojų fiziniai trūkumai 1923 m.
Ištrauka iš 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų/Lietuvos gyventojų fiziniai trūkumai 1923 m.

Surašymo dalyvių buvo klausiama ir apie I pasauliniame kare dalyvavusius ir žuvusius jų artimuosius. Prieita prie išvados, kad karo veiksmuose vienaip ar kitaip dalyvavo apie 65 tūkst. Lietuvos piliečių, iš jų žuvo apie 11 tūkst., sužeista buvo apie 18 tūkst., „invalidais“ tapo apie 3 tūkst.

Surašymas kainavo beveik pusę milijono

Gyventojų surašymas atsiėjo apie 411 tūkst. litų. Surašyti vieną asmenį vidutiniškai kainavo apie 20 centų.

Dabar surašymų rezultatai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau 1923 m. surašymo rezultatai buvo pateikti lietuvių ir prancūzų kalbomis. Prancūzų kalba tuometinėje Lietuvoje buvo pagrindinė dėstoma užsienio kalba, tarptautinė bendruomenė ją taip pat vartojo dažniau.

Siekiant paaiškinti žmonėms apie surašymo svarbą, pasitelkti ne tik laikraščiai – net kunigai iš sakyklų kvietė žmones dalyvauti surašyme.

Žmonės, surašinėtojams pateikę žinomai klaidingus duomenis, galėjo būti baudžiami bauda iki 100 litų arba areštu iki 3 mėnesių. Nubausta buvo apie 50 žmonių.

Pats surašymas užtruko apie savaitę, jį vykdė per 3 tūkst. žmonių. Provincijose prie surašymo dažnai prisidėdavo visa vietinė inteligentija.

Pirmą kartą tekstas publikuotas 2018 m. vasarį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Pasaulis kišenėje

Perpildytame Palangos paplūdimyje vos spėjo dalinti baudas už alkoholį ir čeburekus

24sek

Brolių Lavrinovičių komandos paieškų istorijoje – svarbus posūkis

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: „KLASCO“ vadovai sako, kad gulasi ir keliasi su šia problema

Vardai

Šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė su vyru išgyvena santuokos krizę

Gyvenimas

Paauglėms stovyklą organizuojanti Ieva: „Jei nori būti laiminga, turi priimti save, kokia esi“

Verslas

„Užupio monstro“ architektui dėl šiurkščių pažeidimų panaikintas atestato galiojimas

Kultūra

E.Vėlyvis apie šou bažnyčioje: jei ne šis performansas, vargu ar viešumoje būtume pamatę tiek trydos

24sek

Stebėkite jaunimo kovą dėl garbės: Lietuva – Serbija

Maistas

Vasaros nestandartas: natūraliems ingredientams ištikimi „Tie kepėjai“ vilioja skaniausiais desertais

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Sportas

Europos lygoje 33 metus nematytas scenarijus pasėjo įtarimų: nuo 0:4 iki 8:1

Į pajūrį grįžusi saulė pritraukė būrį paplūdimio lankytojų

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

Verslas

Pasipiktino: Civilinės metrikacijos skyriuje kortelių nepriima, grąžos neduoda

Aktualu

M.Salvini kritikuojamas už šventinę vakarienę Genujos viaduko griūties dieną

Vardai

Britai pyksta turėsiantys mokėti už princesės Eugenie vestuves: juk ji – tik devinta eilėje į sostą

Pasaulis kišenėje

Apmokestino fotosesijas Palangos botanikos parke

Maistas

Kaip panaudoti pernokusius ar negražius vaisius ir daržoves: patarimai ir receptai

Verslas

Tyrimas: 85 proc. batų Lietuvoje kainuoja brangiau nei JK, lietuviai permoka ir už drabužius

Aktualu

Per šventę sodyboje Saladiškės kaime nužudytas vaikinas, už grotų – 24-metų įtariamasis

Naujienos

Pasaulis kišenėje

Perpildytame Palangos paplūdimyje vos spėjo dalinti baudas už alkoholį ir čeburekus

24sek

Brolių Lavrinovičių komandos paieškų istorijoje – svarbus posūkis

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: „KLASCO“ vadovai sako, kad gulasi ir keliasi su šia problema

Vardai

Šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė su vyru išgyvena santuokos krizę

Gyvenimas

Paauglėms stovyklą organizuojanti Ieva: „Jei nori būti laiminga, turi priimti save, kokia esi“

Verslas

„Užupio monstro“ architektui dėl šiurkščių pažeidimų panaikintas atestato galiojimas

Kultūra

E.Vėlyvis apie šou bažnyčioje: jei ne šis performansas, vargu ar viešumoje būtume pamatę tiek trydos

24sek

Stebėkite jaunimo kovą dėl garbės: Lietuva – Serbija

Maistas

Vasaros nestandartas: natūraliems ingredientams ištikimi „Tie kepėjai“ vilioja skaniausiais desertais

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Sportas

Europos lygoje 33 metus nematytas scenarijus pasėjo įtarimų: nuo 0:4 iki 8:1

Į pajūrį grįžusi saulė pritraukė būrį paplūdimio lankytojų

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

Verslas

Pasipiktino: Civilinės metrikacijos skyriuje kortelių nepriima, grąžos neduoda

Aktualu

M.Salvini kritikuojamas už šventinę vakarienę Genujos viaduko griūties dieną

Vardai

Britai pyksta turėsiantys mokėti už princesės Eugenie vestuves: juk ji – tik devinta eilėje į sostą

Pasaulis kišenėje

Apmokestino fotosesijas Palangos botanikos parke

Maistas

Kaip panaudoti pernokusius ar negražius vaisius ir daržoves: patarimai ir receptai

Verslas

Tyrimas: 85 proc. batų Lietuvoje kainuoja brangiau nei JK, lietuviai permoka ir už drabužius

Aktualu

Per šventę sodyboje Saladiškės kaime nužudytas vaikinas, už grotų – 24-metų įtariamasis

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min