Primename, kad vasaros viduryje prokurorai pradėjo net du ikiteisminius tyrimus, susijusius su kraujo kokybe. Vilniaus apygardos prokuratūra tiria, ar kraujo centre nebuvo sukčiaujama tiekiant donorų kraują ir jo komponentus Respublikinei Vilniaus universiteto ligoninei ir kitoms gydymo įstaigoms.
Generalinė prokuratūra tuo pat metu pradėjo tyrimą pagal NKC direktoriaus Vytenio Kalibato pareiškimą, kuriuo šis paprašė išsiaiškinti, ar Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujo centro darbuotojai neklastojo dokumentų. Esą jie galėjo suklastoti NKC paruošto kraujo tyrimų rezultatus.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytoja transfuziologė Emilija Kazlauskienė kiek anksčiau buvo pareiškusi, kad įstaigos laboratorijoje sumanius patikrinti iš NKC nupirktą kraują paaiškėjo, kad jame esantis hemoglobino kiekis yra dvigubai mažesnis, nei turėtų būti. Antikorupcijos komisija taip pat yra gavusi informacijos iš Plungės ligoninės. Gaunamą kraują patikrinę šios gydymo įstaigos medikai taip pat teigė, kad jis nėra kokybiškas – jame nepakanka hemoglobino. Šią informaciją parlamentarai žada pateikti prokurorams.
NKC atstovai ne kartą tvirtino, kad centro pusėn sviedžiami kaltinimai yra konkurento – Kraujo centro – darbas.
Kraujo kokybės niekas neprižiūri
Trečiadienį į Antikorupcijos komisijos posėdį pakviestas SAM viceministras Audrius Klišonis pažadėjo, kad iki šių metų gruodžio pabaigos bus parengta tvarka, pagal kurią bus atliekami gydymo įstaigoms tiekiamo kraujo tyrimai.
„Tačiau iki gruodžio dar liko nemažai laiko. Ir pastaruoju metu mus pasiekė informacija, kad tiekiamas kraujas nėra geras. Komisija siūlys ministerijai iki gruodžio atlikti neplaninius tyrimus, kurie parodytų, koks kraujas pasiekia pacientus“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
NKC atstovų aiškinimus, kad jo reputaciją teršia konkurentai, konservatorė pavadino nesąmone. Ji priminė, kad liepos viduryje buvo atliktas komisijos inicijuotas kraujo tyrimas, kuris parodė, kad centro tiekiamo kraujo kokybė iš tiesų yra prasta.
„Niekas iki šiol netikrino ir net neturėjo galimybių patikrinti kokybės. Nėra tokios institucijos su laboratorija, kuri galėtų tikrinti ir užtikrinti kraujo kokybę“, – piktinosi Seimo narė.
A.Bilotaitė taip pat sakė turinti žinių, kad šalies gydymo įstaigų vadovai yra įspėti neatlikinėti iš NKC gaunamo kraujo tyrimų arba bent jau viešai nekalbėti apie jų rezultatus. Konservatorė svarstė, kad atvejų, kuomet nustatyta, jog kraujas prastas, turėtų būti daugiau, tačiau ne visi medikai drįsta apie tai prabilti viešai.
„Triukšmą kelia konkurentai“
SAM viceministras A.Klišonis pripažino, kad Lietuvoje nėra laboratorijos, kuri pastoviai tikrintų gydymo įstaigoms tiekiamą kraują. „Tačiau kiekvienas kraujo centras, kuris vykdo kraujo komponentų gamybą, privalo turėti laboratoriją, kurioje tikrinama kokybė“, – sakė jis. Ministerijos atstovas teigė, kad iki gruodžio, kuomet bus sukurta sistema, leisianti nuolat tikrinti kraujo kokybę, kraujo donorystės įstaigose bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus atliekami neplaniniai patikrinimai.
Paklaustas, kodėl mano, kad šurmulys dėl nekokybiško kraujo tėra dviejų konkurentų kova, A. Klišonis sakė: „Jums patiems iškiltų toks klausimas. Gydytojas, nieko nepranešęs savo vadovybei, daro kraujo tyrimus, neturėdamas vienos ar kitos metodikos, apie rezultatus neinformuoja gydymo įstaigos vadovybės bei SAM. Manau, ši situacija yra susijusi su kraujo donorystės įstaigų konkurencine veikla“.
Viceministras taip pat aiškino, kad šalies gydymo įstaigų vadovai tikrai nėra gavę nurodymo nutylėti apie neigiamus iš NKC gauto kraujo rezultatus. „Tokio įpareigojimo, nei žodinio, nei raštiško, duota nebuvo ir negalėjo būti“, – pabrėžė jis.
