Jungimui jau nepritaria
Miesto valdžia dar kartą atsispyrė reformai diriguojančios Sveikatos apsaugos ministerijos spaudimui ir atsisakė šiai perleisti savo valdomas įstaigas.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija vakar nutarė pakeisti pavasarį praėjusios kadencijos tarybos priimtą sprendimą, kuriuo ši sutiko, kad dvi didžiosios gydyklos – Klaipėdos universitetinė (KUL) ir Klaipėdos jūrininkų ligoninė – būtų jungiamos, tačiau neperduodant steigėjo teisių ministerijai (SAM). Politikai pageidavo išlaikyti savo rankose ilgus metus miestui priklausančią ligoninę, o bendrą junginį valdyti kartu su ministerija. Tačiau toks sprendimas netenkino ministerijos, kuri siekia savo žinion perimti ir paskutiniąją iš trijų miesto daugiaprofilinių suaugusiųjų ligoninių.
Birželio pradžioje merą Vytautą Grubliauską pasiekė ministro Raimondo Šukio raštas, kuriuo jis ragina naujosios kadencijos tarybą dar kartą svarstyti šį klausimą.
Rugsėjo 22 dieną vyksiančiam tarybos posėdžiui bus teikiamas sprendimo projektas, kuriame nelieka pritarimo jungti dvi kaimynystėje esančias ligonines, tačiau ir toliau nesutinkama perduoti KUL savininko teisių valstybei. Taip miesto valdžia ministerijai siunčia žinią, kad neleis liesti savo įstaigų. Reformas SAM galinti vykdyti sau pavaldžiose ligoninėse.
Viešos diskusijos – tik vaidyba?
Liepos pabaigoje Klaipėdoje viešėjęs ministras R.Šukys už uždarų durų miesto politikus bandė įtikinti keisti savo poziciją. Apie šį vizitą nebuvo pranešta iš anksto, ministras nepageidavo viešos diskusijos, taip pat ir žiniasklaidos dalyvavimo. Tačiau jam nepavyko perkalbėti politikų. „Jeigu sprendimas nebus priimtas, aišku, kad situacija liks tokia, kokia yra – ligoninės liks savarankiškos“, – tąkart pripažino jis. Tokia baigtimi džiaugtųsi ir ligoninių vadovai, ir pacientai.
Išlaikyti esamą situaciją būtų naudingiausia visiems. Tuo įsitikinęs ir miesto meras V.Grubliauskas, tęsiantis savo vizitus po gydymo įstaigas. „Tai, kas tinka Vilniui ir Kaunui, visiškai netinka Klaipėdai. Čia sava specifika, todėl mechaninis jungimas nieko gero neduos. O pacientams visiškai nesvarbu, kas ligoninių šeimininkas, jiems svarbiausia gauti tinkamą, kokybišką gydymą“, – vakar Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikams kalbėjo jis.
Vasaros pradžioje meras susitiko ir su KUL medikų bendruomene. Nors šių susitikimų metu gydytojai ir slaugytojai raginami išsakyti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus dėl reformos, kalbėti atvirai jie vengia, o viešos diskusijos, kurias skatina naujoji miesto valdžia, tėra jų imitacija.
„Sprendimus priimti reikia atsargiai, neskubant, įvertinus visus už ir prieš, o svarbiausia – atvirai. Tokioje situacijoje laikyti įstaigų medikus ir pacientus nežinioje ne tik nesąžininga, bet, drįsčiau sakyti, – nusikalstama. Mums net draudžiama apie reformą diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, bendrauti ir kalbėti apie tai viešai. Tai tabu“, – apie tikrąją padėtį liudijo savo pavardės nenorėjęs skelbti vienos iš trijų ligoninių gydytojas (pavardė redakcijai žinoma).
Pacientais rūpinamasi paskiausiai
Pacientų interesų ir jų gerovės gynimo vėliavomis mojuoja ir reformos sumanytojai. Tačiau konkrečių skaičių, kurie įrodytų, kad sveikatos priežiūros paslaugos taps lengviau prieinamos ir dar kokybiškesnės, nėra. Tuo tarpu 2009 metais Vyriausybės patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa pamažu juda į pabaigą. Ji turi būti baigta įgyvendinti gruodį.
„Ši reforma reikalinga tik politikams. Akivaizdu, kad bandoma visais būdais sumenkinti puikiai dirbančias Klaipėdos gydymo įstaigas ir dar labiau sustiprinti Vilniaus ir Kauno klinikų pozicijas. Pacientai čia net ne paskutinėje vietoje, jų apskritai nėra“, – žodžių į vatą nevyniojo tarybos narys, Jūrininkų ligoninės gydytojas chirurgas Artūras Razbadauskas.
Tai, kad pacientų poreikiais rūpinamasi paskiausiai, pripažįsta ir valdininkai. „Vykdydami Vyriausybės nutarimą jau sumažinome ligoninių skaičių, tačiau kaip tai atsilieps pacientams, pamatysime vėliau. Sveikatos priežiūros paslaugos gali būti dar sunkiau prieinamos, juk niekas nevertina nei pasekmių, nei pacientų nuomonės dėl vykdomos pertvarkos“, – kalbėjo savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
