Penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame Lietuvių ir Rusijos istorikų komisijos parengto dokumentų rinkinio „SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais“ 2-ojo tomo pristatyme L.Linkevičius teigė, kad dvišaliuose santykiuose „toli neisime“ jei nebus siekiama rasti sutarimo tose sferose, kur jį įmanoma rasti.
„Tai jau 2-as tomas, 1-as tomas tomas buvo 2006 metais, dabar jau antrasis darbas apie karo laikus. Labai svarbu, kad yra bendradarbiavimo klimatas. Šios knygos tai rezultatas, tačiau svarbiausia procesas“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Leidinyje ministras sakė radęs, nors ir nemalonių, tačiau įdomių dokumentų apie Lietuvos diplomatijos ir kariuomenės likimą Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.
„Manau, svarbu, kad mūsų istorikai gali naudotis archyvais. Labai norėčiau, kad po šiandienos susitikimo mes galėtume susitarti, kokį matome pratęsimą. Potencialas juk didelis. (...) Galima susirinkti ir pagalvoti, koks bus kitas etapas. Reikia, žingsnis po žingsnio prieiti prie bendros nuomonės. Tas pats algoritmas ir šalių tarpusavio santykiuose“, – teigė L.Linkevičius.
Anot jo, jei nėra aukšto lygio susitikimų, nėra ir darbo grupių rengiančių įvairius pasiūlymus, o jei nėra tokių darbo grupių, aukšto lygio pareigūnams nėra dėl ko susitikti.
„Išeina uždaras ratas“, – konstatavo ministras.
Leidinyje ministras sakė radęs, nors ir nemalonių, tačiau įdomių dokumentų apie Lietuvos diplomatijos ir kariuomenės likimą Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.
„Man buvo labai įdomu – aišku, labai nemalonu į tai žiūrėti – bet pažiūrėti į diplomatinio korpuso išformavimo procesą. Telegramos instrukcijos. Praeityje buvau gynybos ministras, nuo nulio kūrėme ginkluotąsias pajėgas. Mes žiūrėjome į istoriją, kokia buvo mūsų kariuomenė iki karo, mes žinome, kaip vyko ginkluotųjų pajėgų išformavimas. Šioje knygoje radau dokumentus, instrukcijas, kaip tai buvo daroma. Tai faktai, faktai be komentarų“, – teigė L.Linkevičius.
Po ministro kalbėjęs Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė sakė, jog šis leidinys rodo, kad bendra Lietuvos ir Rusijos istorikų komisija yra tas formatas, kurio reikia „profesionaliam, neangažuotam ir nepolitizuotam sunkių mūsų bendros praeities klausimų aptarimui“.
„Kiek žinome, nebuvo apsieita be aštrių diskusijų, ginčų, kartais labai karštų. Tačiau galų gale įsivyravo konstruktyvus nusiteikimas, kurio rezultatas yra šis svarus visais atžvilgiais tomas“, – teigė V.Čchikvadzė.
Tačiau Rusijos diplomatas savo ruožtu taip pat pažymėjo, kad Lietuvos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą vyko „palyginti ramiai“.
„Publikuota archyvinė medžiaga nepaneigiamai liudija tai, kad sovietinė Lietuva egzistavo. Beje, kaip pažymima, įvadiniame straipsnyje su nuoroda į atitinkama archyvinę medžiagą, Lietuvos inkorporacijos į SSRS valstybės vidaus sistemą vyko pakankamai ramiai“, – sakė Rusijos diplomatas
„Dokumentai turi, mano nuomone, didžiulę svarbą sudėtingo visiems mums ir ne tik mums bendros istorijos tarpsnio teisingam atvaizdavimui, įvertinimui. Tai, man atrodo, labai svarbu tame tarpe ir dėl to, kad paskutiniu metu ir istorinėje literatūroje suaktyvėjo bandymai falsifikuoti tiesą, sumenkinti Sovietų Sąjungos vaidmenį pergalėje prieš fašizmą“, – kalbėjo V.Čchikvadzė.
