Sveikindama Lisabonos sutarties įsigaliojimą Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad dokumentas ne tik atveria naujas galimybes, bet ir reikalauja atsakymų į naujus iššūkius.
Kita vertus, I.Degutienė pripažįsta, jog ratifikuojant Europos Sąjungos (ES) Konstituciją ir Lisabonos sutartį Lietuvoje trūko platesnės diskusijos apie lietuvišką Europos Sąjungos viziją ir integracijos būtinybę.
„Lisabonos sutartyje numatytos institucinės naujovės padės užtikrinti, kad Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu. Tačiau šiandien svarbu atsakyti ir į kitus ne mažiau svarbius klausimus: koks bus šis vieningas Europos balsas? Ar pavyks išlaikyti pusiausvyrą tarp mažųjų ir didžiųjų Europos Sąjungos šalių? Ar Lisabonos sutartyje įtvirtintas solidarumo principas neliks tik „popierine“ nuostata ir ar juo galėsime remtis, kai spręsime Lietuvai svarbius energetinio saugumo ar santykių su Rusija klausimus?“ – pranešime spaudai cituojama I.Degutienė.Ar Lisabonos sutartyje įtvirtintas solidarumo principas neliks tik „popierine“ nuostata ir ar juo galėsime remtis, kai spręsime Lietuvai svarbius energetinio saugumo ar santykių su Rusija klausimus?“
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai daugiau galių įgis Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai. Todėl, Seimo pirmininkės nuomone, Europos integracijos procese privalu siekti, kad ES sprendimų priėmimas būtų kuo arčiau piliečių.
„Europos Sąjungos valstybių piliečiai turi būti tikri Europos integracijos šeimininkai, o ne technokratinio proceso liudininkai“, – sakė I.Degutienė.
Antradienį oficialiai pradeda galioti Lisabonos sutartis, kuria siekiama sklandesnio Europos Sąjungos (ES) institucijų veikimo ir lengvesnio sprendimų priėmimo iki 27 valstybių narių išsiplėtusioje Bendrijoje.
Lietuvos Seimas šią sutartį ratifikavo pernai gegužę.
Lisabonos arba Reformų sutartimi, išplečiamos Europos Parlamento galios, supaprastinama sprendimo priėmimo procedūra, apribojant veto teisę, sukuriamas nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko, neoficialiai vadinamo ES prezidentu, postas bei sutvirtinami ES užsienio politikos vadovo, kuris vadovaus naujai diplomatinei tarnybai, įgaliojimai.
