Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 01 17

Liudas Mikalauskas: „Kaip gerai, kad Vasario 16-osios akto originalą atrado būtent Liudas Mažylis“

Po mėnesio – Vasario 16-ąją – Lietuvoje vieningai skambės tautos laisvės ir prisikėlimo simboliai varpai, o tiek Lietuvoje, tiek kituose pasaulio kraštuose esantys lietuviai kviečiami iškelti trispalves.
Liudas Mikalauskas
Liudas Mikalauskas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Kas yra laisvė, kaip švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir kodėl tai yra viena svarbiausių datų, kurią turėtume atšvęsti, 15min klausė žinomų Lietuvos žmonių.

Valstybės šventę pasitiks ne Lietuvoje

Solistas Liudas Mikalauskas sako, kad jo profesijos žmonės įsimintinas datas dažniausiai švenčia scenoje.

„Šiais metais koncertuosiu Helsinkyje. Labai džiugu, kad ir mūsų ambasados rūpinasi, jog ši data būtų tinkamai paminėta kitose šalyse. Po to manęs laukia penki koncertai Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – sakė L.Mikalauskas.

Ar lietuviai skiria pakankamai dėmesio Vasario 16-osios šventimui, ar tai – tik dar vienas laisvadienis?

„Aš manau, kad jaunam žmogui kyla idėjų, kodėl švęsti. Jauni žmonės, mano karta nelabai prisimena Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją, gal mes nelabai sugebam vertinti, nepagalvojam apie žmones, kurie daug savo gyvenimo skyrė tam, kad mums padovanotų nepriklausomybę. Nežinau, ar reiktų tą jaunąją kartą kaltinti, kad mes nevertinam laisvės? Gal ne, nes mes jos turim per daug ir kartais nežinom, kur ją dėti“, – kalbėjo L.Mikalauskas.

Labiau Lietuvai atmintinas datas vertina brandžioji Lietuvos dalis, tačiau, L.Mikalausko teigimu, Vasario 16-ąją pernai itin išgarsino profesorius Liudas Mažylis, Vokietijos archyvuose atradęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą.

„Jūs pažiūrėkit, kiek jaunų žmonių šia žinia pasidalijo socialiniuose tinkluose, kiek paskaitė apie mūsų signatarus, apie tarpukario laikotarpį! Ir labai gerai, kad akto originalą atrado būtent Liudas Mažylis, o ne kažkas kitas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudas Mažylis prie Vasario 16-osios akto kopijos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudas Mažylis prie Vasario 16-osios akto kopijos

Profesorius daug laiko praleidžia su jaunimu, man asmeniškai ne kartą ir pačiam teko būti bendruose renginiuose. Aš matau, kaip jis bendrauja, tai – jaunatviškas žmogus, turintis puikų humoro jausmą, jis kalba su sarkazmu, su ironija pasakoja istorijas. Labai gerai, kad jis tinkamai tai pristatė.

Žmonės atsiranda laiku ir vietoje“, – apie L.Mažylio atradimą sakė L.Mikalauskas.

L.Mikalauskas sako, kad net Rūtos Vanagaitės istorija tam tikra prasme buvo naudinga – daug jaunų žmonių ėmė domėtis partizano Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybe, partizanais.

Visi šie dalykai, sukeliantys diskusijas viešoje erdvėje, yra prisilietimas prie Lietuvos valstybės istorijos ir paskata švęsti Lietuvos valstybės gimtadienį.

„Todėl nieko nebūna beprasmiško“, – kalbėjo L.Mikalauskas.

Donatas Katkus: „Man tai susikaupimo šventė“

Kodėl reiktų švęsti Vasario 16-ąją ir kaip – kiekvienas turi surasti savo kelią.

Maestro Donatas Katkus Lietuvos valstybės gimtadienį sako švenčiantis nuo 1982 metų. Tada, būdamas JAV, jis netikėtai gavo plokštelę su įrašytu Lietuvos valstybės himnu.

„Susirinkdavo mano draugai, mes atsistoję klausydavomės“, – sakė D.Katkus.

Tačiau dabar Lietuvos valstybės atkūrimo dieną D.Katkus švenčia kiek kitaip.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Donatas Katkus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Donatas Katkus

„Dabar man tai yra susikaupimo šventė. Aš daug galvoju apie tai, kas mes esame, kuo tapome ir kokia mūsų perspektyva. Galvoju apie žmones, kurie pasirašė aktą, kūrė Lietuvą ir visai neblogai sukūrė“, – kalbėjo D.Katkus.

Lietuvai pati didžiausia jos jubiliejaus dovana būtų didesnis žmonių sąmoningumas.

„Duok, Dieve, kad mes ją – Vasario 16-ąją – visada turėtume. Yra daugybė žmonių, kurie kuria Lietuvą. Bet yra ir tokių, kurie „trolina“. Atsiverskit „feisbuką“ – pamatysit.

Bet reiktų kurti Lietuvą, o ne iš jos „išsibarstyti“. Aš esu senosios kartos žmogus, gyvenu savo pasaulyje ir turiu savo vertybes“, – sakė D.Katkus.

Violeta Mičiulienė: „Ne minėkim, o švęskim“

Humoristė Violeta Mičiulienė apie Lietuvą gali kalbėti daug ir netaupydama žodžių. Tačiau, sako Violeta, reiktų nustoti graudintis ir pagaliau imti švęsti.

„Man liūdniausia, kad lietuvių tauta dėl to, kad yra labai nukentėjusi praeityje, nemoka švęsti švenčių. Lietuviai dažniausiai mini datas, garsiai nereikšdami savo emocijų.

Ar nugalėjome, ar atradome, ar tapome pirmi – mes graudinamės. Ir Vasario 16-oji, Sausio 13-oji, Kovo 11-oji dažnai minimos tik kaip aukų atminimas. Nėra fejerverkų, nėra džiaugsmo.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Violeta Mičiulienė
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Violeta Mičiulienė

O kas yra laisvė? Laisvė yra suprastas būtinumas, kad tu elgiesi taip, kaip tau atrodo, kad tu džiaugiesi, galėdamas pasirinkti savo veiksmus, tu džiaugiesi, galėdamas pasirinkti savo buvimą ir gyvenimo džiaugsmą. Tai yra labai daug ir labai stipru.

Dainoje skamba žodžiai: „tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje“. Bet kam uždaryti žmogų tėvynėje? Paleiskime jį – tegul jis apkeliauja ir sako visam pasauliui, kokią nuostabią jis turi tėvynę ir kaip joje yra gerai.

Man labai svarbi laisva Lietuva, aš negaliu pakęsti žmonių, kurie dergia ant savo tautos, ant savo žmonių. Niekada nepripažinsiu tokio požiūrio: išlipus iš lizdo paeiti į šoną du metrus ir visiems sakyti, koks baisus yra tas lizdas, kuriame jis išaugo.

Aš esu patriotė ir sąžiningai, tikrai nuoširdžiai myliu šitą šalį, aš myliu savo namus. O tėvynė yra tai, ką mes pasirenkame. Tėvynė yra vaizdas pro mano langus. Jis kiekvienais metais keičiasi, bet yra tam tikri esminiai dalykai, ką aš matau. Tai miškas, upė, pieva, ir pro tuos langus visada leidžiasi saulė.

Labai džiaugiuosi, kad gyvenu šitoje šalyje, džiaugiuosi, kad turiu galimybę išvažiuoti į kitas šalis. Taip galiu suprasti, kaip gera pas mus. Nė vienoje šalyje nenorėjau pasilikti. Jau antrą dieną pajusdavau keistą jausmą – noriu namo“, – kalbėjo V.Mičiulienė.

Kviečia ištarti „ačiū“

2018-ieji yra išskirtiniai metai Lietuvai, todėl tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ją kviečiama švęsti ypatingai.

Šimtmetis kiekvienam iš mūsų davė gerokai daugiau, nei galime apčiuopti ar suprasti.

Vasario 16-ąją 12.30 val. visoje Lietuvoje suskambės tautos laisvės ir prisikėlimo simboliai – varpai, kils trispalvės. Jau dabar visi kviečiami prisijungti prie „Ačiū“ iniciatyvos – siųskite ir dalykitės elektroninėmis atvirutėmis su savo draugais, pažįstamais ir jums svarbiais žmonėmis, o jau nuo vasario 16-osios šie „Ačiū“ žodžiai bus matomi specialioje „Šimtmečio varpo“ instaliacijoje Katedros aikštėje.

Šventiniai renginiai vyks ir kituose Lietuvos miestuose. Daugiau informacijos apie šventinius renginius galima rasti svetainėje www.lietuva.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius