Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 11 10, 18:41

LKD prezidentas K.Vaišnora: „Kartais juokauju, kad kurtieji – tauta tautoje, tačiau mes esame lygiateisiai Lietuvos piliečiai“

Tauta tautoje – skamba įdomiai, tiesa? Kurtieji turi savo kalbą, kultūra, subkultūrą ir net renka savo valdžią: Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentą, „Seimą“ – Suvažiavimo delegatus ir kita. Tačiau, ką iš tikrųjų reiškia ši sąvoka? Su kokiais iššūkiais kurtieji susiduria bandydami būti atvira bendruomene? Kas sukuria „tautų“ barjerus ir ar įmanoma juos įveikti? Apie tai – su Lietuvos Kurčiųjų Draugijos (LKD) prezidentu Kęstučiu Vaišnora.
Kęstutis Vaišnora
Kęstutis Vaišnora / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo metu keturi LKD atstovai lankėsi didžiųjų miestų ir rajoninių apylinkių rinkimų apygardose: jie siekė įvertinti, kaip šios buvo pasiruošusios sutikti rinkėjus su klausos negalia. Į tai įsitraukė ir pats LKD prezidentas K.Vaišnora, su kuriuo pasikalbėjome apie kurtiesiems tenkančius iššūkius, šią negalią turinčių žmonių socialinį dalyvavimą dabartiniame Lietuvos politiniame bei visuomeniniame gyvenime ir galimas ateities perspektyvas.

Lengvesnis susikalbėjimas

Prieš rinkimus LR Vyriausioji rinkimų komisija išsiuntė visoms rinkimų apygardoms Lietuvos kurčiųjų draugijos paruoštas oficialias rekomendacijas apie tai, kaip pritaikyti rinkimus rinkėjams su klausos negalia. Su rekomendacijomis galite susipažinti čia.

Pasak K.Vaišnoros, ne visi rinkimų apylinkių nariai jas perskaitė ir susipažino: „Patys komisijos nariai sakė, kad turi daug pasiruošimo, perskaityti įvairiausių dokumentų, o laiko su jais susipažinti kartais pritrūksta. Kadangi, kiekvienos negalios poreikiai labai skirtingi, tai yra sunkus darbas viską prisiminti ir reikalingi nuolatiniai mokymai, kuriuose turėtų sudalyvauti visi rinkimų komisijų nariai.“

Irmanto Gelūno nuotr./Kęstutis Vaišnora
Irmanto Gelūno nuotr./Kęstutis Vaišnora

LKD prezidentas teigia, kad šie rinkimai jau antrieji, kuomet galima pasinaudoti nuotolinėmis lietuvių gestų kalbos paslaugomis, kurios palengvina komunikaciją ir yra lengvai pasiekiamos per „Skype“ programą. Stebėsenos metu LKD atstovams buvo svarbu, kad rinkimų dieną, kurtieji galėtų pasinaudoti šiomis paslaugomis. Ypač jei ateina senyvo amžiaus ar technologinių žinių neturintis asmuo su klausos negalia. Svarbu, kad patys komisijos nariai šią programą turėtų, kad prireikus galėtų savarankiškai susiskambinti ir pasikalbėti su rinkėju per lietuvių gestų kalbos vertėją.

Rutina išlieka

Anot K.Vaišnoros, iš 24 aplankytų apylinkių aplankytų pirmame ture ir 20 antrame rinkimų ture, vos keliolika rinkimų komisijų žinojo apie galimybę pasinaudoti nuotoline lietuvių gestų kalbos vertimo paslauga:

„Dauguma tikino nežinantys, kad yra tokia galimybė arba pasimetę sakydavo, kad su kurčiaisiais gali susikalbėti iš lūpų arba susirašinėti ant popieriaus lapo. O jeigu jiems, visgi, kiltų dar klausimų, skambintų apygardos pirmininkui“, – sako jis.

Būta ir tokių, kurie nesutiko dar kurčiųjų, o jeigu ir sutiko, pastarieji patys bandydavo kažkaip susikalbėti. Kaip teigia K.Vaišnora, reikalingas ir kurčiųjų bendruomenės švietimas apie teises, paslaugas, kuriomis jie gali pasinaudoti. Tam reikia ir laiko, nes daug metų, didžioji dalis kurčiųjų bendruomenės nedalyvaudavo rinkimuose dėl informacijos nepritaikymo.

Čia gaunasi abipusis darbas: ir mes turime iš savo pusės daug padirbėti, kad žmonės pajustų pasikeitusią realybę.

Jo nuomone, neretai įprasta rutina, kad kurčiasis pats bando susirašinėti ar susikalbėti, išlieka. „Čia gaunasi abipusis darbas: ir mes turime iš savo pusės daug padirbėti, kad žmonės pajustų pasikeitusią realybę ir rutiną dėl nepritaikymo, kad jie turi teisę, kad užtikrintas prieinamumas ir reikia tuo naudotis. O rinkimų komisijoms priminti, kad užtikrintų pritaikymą.“

Manipuliacija dar jaučiama

LKD prezidentas akcentuoja ir tai, kad spaudos konferencijos, debatai buvo verčiami į lietuvių gestų kalbą, o debatų vertimui skirtas atskiras finansavimas: „Manau, kad rinkimai iš esmės kurtiesiems ganėtinai gerai prieinami lyginant kaip buvo anksčiau, dabar jau patiems reikia naudotis šia savo teise“.

Nepaisant to, pasak pašnekovo, reikalingas įstatymas, kuris reglamentuotų, kad visos politinės partijos pritaikytų informaciją lietuvių gestų kalba ir titrais.

„Man atrodo, čia atsiranda tam tikra manipuliacija, kai partijos padaro pritaikymą neįgaliesiems ar kurtiesiems, nes tai daro ne visos. Ne visos pritaiko savo politines reklamas. Jeigu viena partija turi pritaikymą, dauguma kurčiųjų ją pamato, sužino ir gauna informaciją. Tuomet jie gali ir balsuoti už tą partiją, nes ji padarė tarsi gerą darbą, pagalvojo apie juos, nors žmogus gal ideologiškai visiškai nėra jai prijaučiantis.

Kadangi jis neturi alternatyvos, nes politines reklamas pritaiko ne visos partijos ir ne visi kandidatai. Jeigu visos partijos privalomai pritaikytų informaciją, atsirastų nemažai grupių kurčiųjų tarpe, kurie pasisakytų už skirtingas partijas. Pasibaigtų visos manipuliacijos ir daugiau erdvės laisvam pasirinkimui“, – sako vadovas.

Skirs dėmesio atskiroms grupėms

Paklausus kuo šiuo metu gyvena LKD, K.Vaišnora patikino, kad organizacijai veiklos netrūksta:

„Šiuo metu ruošiamės naujiems projektams, peržiūrime savo veiklas ir prioritetus. Atėjo laikas atsižvelgti į atskirų bendruomenės grupių poreikius.“

Kaip vieną tokių jis mini moterų teisių gynimą. Nuo liepos 1 dienos startavo skubios pagalbos telefono 112 programėle, kurios pagalba kurtieji per lietuvių gestų kalbos vertėją gali išsikviesti reikiamą tarnybą.

Jeigu visos partijos privalomai pritaikytų informaciją, atsirastų nemažai grupių kurčiųjų tarpe, kurie pasisakytų už skirtingas partijas.

„Mes kalbėjome su Bendrojo pagalbos centro atstovais, kad nemažai kurčių moterų kreipiasi dėl smurto šeimoje ar artimoje aplinkoje. Pastebėjome, kad jos nesulaukia pagalbos. Jeigu policija nuvažiuoja, kontaktus perduoda moterų krizių centrui, kuris nežino, kaip dirbti su kurčia moterimi, kaip jai padėti. Tuomet nukreipia į kurčiųjų reabilitacijos centrą, kuris nesispecializuoja šioje srityje. Ateinančiais metais teks pergalvoti visą šio mechanizmo funkcionavimą ir tai rodo, kad bendruomenėje yra skirtingos grupėms, kurioms reikia atidumo užtikrinant socialinį dalyvavimą“, – teigia K.Vaišnora

Kiekviena valdžia – nauji iššūkiai, teigia vadovas:

„Kiekvieną kartą atėjus naujai valdžiai reikia viską iš naujo pasakoti ir pristatinėti pasiekimus, iššūkius su kuriais susiduria bendruomenė. Kartais keičiasi kryptys, strategijos, finansavimas dėl ko visada yra nerimo. Nemažai namų darbų padarėme prieš rinkimus, daug kas patvirtinta keliems metams į priekį. Tikiuosi, to naujieji politikai nepakeis, nes kartais norėdami pasirodyti inicijuojantys pokyčius, pakeičia tai, ko iš tiesų keisti net nereikia”.

Irmanto Gelūno nuotr./Kęstutis Vaišnora
Irmanto Gelūno nuotr./Kęstutis Vaišnora

Taisyklės ir protokolai lūžta

Karantinas ir pandemija prisidėjo prie informacijos prieinamumo klausos negalią turintiems asmenims: beveik prie kiekvieno šalies atstovo pastebimi lietuvių gestų kalbos vertėjai, ko iki šiol nebuvo.

K.Vaišnoros teigimu, apie tai dar buvo kalbėta jau seniai su įvairiausių ministerijų, Vyriausybių atstovais, buvusiais prezidentais ir dabartiniu prezidentu Gitanu Nausėda.

„Mes kreipėmės ne vienus metus prašydami, kad per metinius pranešimus, svarbias spaudos konferencijas lietuvių gestų vertėjas stovėtų šalia, bet dažniausiai sulaukdavome atsakymo, kad yra protokolas, taisyklės, kurių negalima laužyti. Galvodavome, kaip lietuvių gestų kalbos vertėjas galėtų atsidurti šalia Prezidento per metinį pranešimą Seime“, – sako jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Vaišnora ir Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Vaišnora ir Gitanas Nausėda

Prasidėjus pandemijai, protokolai ir taisyklės buvo sulaužytos: „Kuomet atėjo pandemija, mes sakėme, kad ne taisyklės ir ne protokolas svarbiausi: „Jeigu kurtieji užsikrės ir neturėdami tiesioginės informacijos nesilaikys taisyklių, atsakomybę turės prisiimti politikai, nes informacijos jiems ta tema visiškai nebuvo. Norisi padėkoti už tai, kad šiai dienai, tai turime. O ypatingai lietuvių gestų kalbos vertėjams, kurie rizikuoja. Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui ir jo vadovei Ramunei Leonavičienei, kuri prisiima tokią sudėtingą atsakomybės naštą“.

Visgi, tai iki šiol nėra įstatymiškai reglamentuota ir įgauna nerašytos taisyklės statusą. Dėl šios priežasties lietuvių gestų vertėjas lieka asmeniniu politiko pasirinkimu, kurį, kaip tikina K.Vaišnora, jei politikas nenorėtų, tai jokie įstatymai ir tvarka jo neįpareigoja to daryti.

Sklando mitas, kad lietuvių gestų vertėjai trukdo televizijos žiūrovams

Buvo laikotarpis, kuomet lietuvių gestų kalbos vertėjas stovėjo ne šalia ministro, bet atskirame mažame langelyje, kurio kurtieji nematė ir tai sukėlė pasipiktinimą, kurčiųjų bendruomenė sureagavo. K.Vaišnora pasakoja, kad kartu su kolegomis važinėdami po įvairias bendruomenės diskutuoja apie tokį atvejį ir kelia klausimą dėl gestų kalbos vertėjų trukdymo.

„Aš pats domėjausi, kur čia problema, kodėl buvo priimti tokie sprendimai, nes iki to laiko lietuvių gestų kalbos vertėjas stovėjo šalia ministro. Išsiaiškinome, jog sulaukta daug nusiskundimų iš pačių televizijų, nes jiems tarsi lietuvi gestų vertėjas trukdo tinkamai filmuoti, nenori jo rodyti per televiziją, o televizijų teigimu ir pačios televizijos susilaukė visuomenės nusiskundimų, kad kažkas „makaluojasi“ ir prašė to nerodyti. Tačiau po derybų, vis tik formatas sugrįžo ir lietuvių gestų kalbos vertėjas stovėjo šalia ministro.

Iš tiesų kelią nuostabą, kaip lietuvių gestų kalbos vertėjas gali trukdyti, nes susitinkant su įvairiausiais visuomenės nariais ir paklausius, ar jiems trukdo, dar esu tik vieną kartą gavęs atsakymą – taip, trukdo. Todėl atrodo keistas televizijų nenoras rodyti šalia stovinčio lietuvių gestų kalbos vertėjo. Lietuvių gestų kalbos vertėjų darbas reikalingas, svarbus, vertinamas, o svarbiausia tai profesija, kurios dėka kurčiųjų bendruomenė gali gauti informaciją pateikiamą per spaudos konferencijas“, – pabrėžia K.Vaišnora.

Iš tiesų kelią nuostabą, kaip lietuvių gestų kalbos vertėjas gali trukdyti, nes susitinkant su įvairiausiais visuomenės nariais ir paklausius, ar jiems trukdo, dar esu tik vieną kartą gavęs atsakymą – taip, trukdo.

Visgi, Kultūros Ministerijoje, pačiam LKD prezidentui dalyvaujant dėl filmų pritaikymo klausos negalia turinčiam žiūrovui, pirmą kartą teko išgirsti kitokį atsakymą: „Kartą vienas kino režisierius patikino, jog trukdo. Sako – mano kuriamuose filmuose tas besimakaluojantis žmogus meną sugadins. Ir jis tai pripažino viešai posėdžio metu. Buvo apmaudu dėl tokio požiūrio“

Pasak Kęstučio, atrodo tikrai nesąžininga, kad žmogaus teisės paminamos vien dėl to, kad kažkam trukdo šalia stovintis lietuvių gestų vertėjas. „Čia nėra nei meninis filmas, nei dar kažkas tai. Tai tiesiog svarbi informacija, kuria turi gauti visi visuomenės nariai. Bendradarbiavimo, diplomatijos dėka pavyko šalia ministro sugražinti vertėją ir jau niekas dėl to problemų nekėlė. Šiuo atveju, ačiū LR Sveikatos apsaugos ministerijai, kad jie parodė stuburą.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Vaišnora
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Vaišnora

Dalyvauti politikoje sudėtinga

Nors socialiniai tinklai tampa laisva erdve skleisti savo visuomenines, politines idėjas ir dalintis mintimis, praktiškai dalyvauti politikoje, pavyzdžiui būti išrinktam į Seimą, vis dar sudėtinga. Pagrindinė kliūtis – neužtikrintas lietuvių gestų kalbos vertimas, nes trūksta lietuvių gestų kalbos vertėjų.

„Žmogui, kuris norėtų dalyvauti politikoje, turėtų būti nuolatos užtikrintas lietuvių gestų kalbos vertimas. Šį darbą turėtų atlikti tam kompetencijų turintys vertėjai, išmanantys politikos lauką. Tam reikia perprasti politinį žodyną, nes net vienas žodis gali būti raktu į pagrindinę mintį.“

Gestų vertėjas – trečiasis asmuo

„Esu susitikęs su Vengrijos kurčiųjų parlamentarais, kurie išrinkti į Vengrijos parlamentą. Taip pat Europos Parlamento kurčiaisiais. Jie pasidalino patirtimi, kad pasitaiko atvejų, kai politikai nenori kalbėti apie tam tikrus neviešus dalykus susitikimų metu, aptariant partijos vidinius reikalus, kada dalyvauja gestų kalbos vertėjas, nes tai yra trečiasis asmuo“, – pasakoja LKD vadovas.

Tačiau gestų kalbos vertėjai privalo laikytis konfidencialumo, nešališkumo ir negali kalbėti apie sužinotą informaciją, tačiau matyt nežinodami, kokie reikalavimai keliami gestų kalbos vertėjams šiuo klausimu, politikai turi baimių.

Pasitaiko atvejų, kai politikai nenori kalbėti apie tam tikrus neviešus dalykus susitikimų metu, aptariant partijos vidinius reikalus, kada dalyvauja gestų kalbos vertėjas.

„Esame kaip tauta tautoje“

„Jeigu pasaulyje visi girdintieji mokėtų gestų kalbą – pranyktų kurtumo negalia“ – frazė, kuria ne kartą K.Vaišnora yra paminėjęs, o išgirdęs šio pokalbio metu, nusišypsojęs pritarė, tęsdamas, kad kartais juokauja, jog kurtieji yra tarsi tauta tautoje, tačiau jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Mes turime savo kalbą, kultūrą, subkultūrą. Juokauju, kad mes turime ir kurčiųjų prezidentą, valdybą, kuri tarsi vyriausybė, sprendžia kurčiųjų klausimus. Taip pat turime ir suvažiavimą, kuris yra mūsų Seimas. Pavyzdžiui jaunimo organizacijos, kurčiųjų reabilitacijos centrai, vertėjų centrai yra jau kaip departamentai ir ministerijos. Visa bendruomenė kaip tauta žmonių, kurie renka savo prezidentą, valdybą, suvažiavimo narius ir visą kitą“, – juokauja vadovas.

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad kurčiųjų bendruomenė pernelyg uždara. Tai K.Vaišnora paneigia.

„Seniau galbūt – taip. Bet dabar esame žymiai atviresni. Tiesiog anksčiau žmonės sulaukdavo daug patyčių, pažeminimų, kad kalba lietuvių gestų kalba. Bendruomenei būdavo gėda viešai kalbėtis šia kalba, jautėsi engiami, tačiau dabar viskas labai pasikeitė, visuomenės nariai su pagarba priima kurčiuosius, lietuvių gestų kalbą, todėl ir pati bendruomenė tampa atvira“, – teigia.

Lietuvių gestų kalbos vertimo prioritetai

Švedijoje gestų kalbos vertimo prioritetai yra šeimos šventėse, vestuvėse, krikštynose, giminių suvažiavimuose, puoselėjime visų šeimos tradicijų.

„Kurčiųjų, kurie gimsta girdinčiųjų šeimose yra tikrai labai nemažai. Tai jūs įsivaizduokit, visą gyvenimą dalyvauti savo šeimos šventėje ir negalėti būti pilnai, negalėti suprasti ką visi šneka, pasikalbėti apie tetos, dėdės problemas ar džiaugsmus.“

Dabar esame žymiai atviresni.

Pasak LKD prezidento, tai yra daroma tam, kad iš tikrųjų būtų puoselėjimas šeimos ryšys, Lietuvoje kita kultūra, mentalitetas dėl istorinių aplinkybių, todėl mes dar nesame pasiruošę Lietuvoje turėti lietuvių gestų kalbos vertimo prioritetus.

„Pavyzdžių netrūksta ir Amerikoje. Girdinčiųjų šeimoje, kurioje auga vienas kurčias vaikas, visi moka gestų kalba. Kuomet jis ateina į kambarį, visa šeima bendrauja gestais, o jam nuėjus – visi bendrauja žodine kalba. Tai yra pagarba žmogui, tavo vaikui, kurio prigimtinė teisė – į gestų kalbą ir tau yra žymiai lengviau išmokti gestų kalbą, nei prievartauti vaiką kalbėti žodine kalba, kai fizinės galimybės jam neleidžia to padaryti“, – pasakoja.

Gestų kalba – egzotika?

Tad kaip pasikeistų Lietuvos politinis ir visuomeninis gyvenimas tinkamai pritaikius erdvę kurtiesiems, K.Vaišnoros nuomone, pirmiausiai atsirastų viešumo, kuris pridėtų daug naudos.

Irmanto Gelūno nuotr./Kęstutis Vaišnora
Irmanto Gelūno nuotr./Kęstutis Vaišnora

„Kada visuomenės nariai mato, jiems kyla daug klausimų ir jie tada pradeda domėtis. Pavyzdžiui, pamato gestų kalbą, domisi šia kalba ir tuomet gali suteikti jiems informacijos. Palaipsniui ir keičiasi visuomenės požiūris. Tuo tarpu sovietmečiu buvo žiūrima į kurčiuosius kaip į kvailius, engiamus, žeminamus. Dabar – viskas iš tiesų kitaip. Net priešingai, kadangi gestų kalba girdintiesiems atrodo tarsi egzotiška, jie labai nori jos mokytis. Vien šiais metais eilėje 600 žmonių, kurie norėtų jos išmokti.“

Asmenybė svarbesnė už negalią

K.Vaišnoros teigimu, visuomenė kurtiesiems jaučia toleranciją, šiuos žmones priima ir gerbia. Tačiau šių dalykų vis dar trūksta politinėje plotmėje.

„Iš politinių partijų norėtųsi, kad jos pirmiausia žiūrėtų į žmogų, jo asmenybę, o tik po to į negalią ar kitus aspektus“, – pabrėžia jis.

Paklaustas, kuo ir visi piliečiai galėtų prisidėti prie kurčiųjų politikos tobulinimo, K.Vaišnora teigė, kad svarbiausias dalykas – pagarba, priėmimas ir palaikymas.

š politinių partijų norėtųsi, kad jos pirmiausia žiūrėtų į žmogų, jo asmenybę, o tik po to į negalią ar kitus aspektus.

„Iš piliečių, kaip ir iš visos visuomenės norėtųsi pagarbos, priėmimo ir palaikymo. Turint negalią reikia stengtis daug daugiau, susiduriama su įvairiausiais iššūkiais apie kuriuos kartais visuomenė net nepagalvoja, tačiau priimdami kitą, gerbdami skirtingumus, palaikydami vieni kitus mes tapsime laisva nuo sterotipų visuomene. O kai asmuo su klausos negalia kandidatuos į LR Seimą ir Jums bus tinkama jo asmenybė, tikslai ir siekiai, palaikykite, nes tik būnant politikoje galima keisti politiką“, – sako K.Vaišnora.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min