„Visos frakcijos sutinka, kad Seimo nariai turi išsamiai aptarti, išdiskutuoti šį klausimą bei ruoštis referendumui, kuriame užduos tautai klausimą dėl pilietybės. Apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių pritaria, kad pilietybės klausimą reikia spręsti. Būtina labai atsakingai suformuluoti klausimą, parinkti tinkamą laiką. Manau, kad galime drąsiai klausti savo tautos, nes tai liečia beveik kiekvieną Lietuvos šeimą ar giminę“, – sakė Seimo vadovė.
Anot jos, diskusija dėl dvigubos pilietybės yra politinė.
„Manau, mes jai pasiruošę. Kito kelio nėra. Pilietybės klausimai yra sprendžiami tik referendumu. Taip yra pasakyta Konstitucijoje, ir mes kito kelio neturime“, – pabrėžė L.Graužinienė.
Manau, kad galime drąsiai klausti savo tautos, nes tai liečia beveik kiekvieną Lietuvos šeimą ar giminę.
Tuo pačiu ji sakė, kad labai svarbu teisingai suformuluoti klausimą referendumui.
„Referendumui turime pasirengti, išaiškinti žmonėms ir labai tinkamai suformuluoti klausimą. Nuo to, kaip paklausime, tokį atsakymą ir gausime. Pirmiausia, turime suformuluoti tikslą, ko mes siekiame, visi sutarti dėl to tikslo ir kryptingai, kalbėdami su žmonėmis, to tikslo siekti-, – sakė Seimo vadovė.
Tuo metu pilietybės klausimą svarstę PLB nariai nuogąstavo, kad referendumas neįvyks, dviguba pilietybė nebus įteisinta, ir siūlė geriau keisti Pilietybės įstatymą, nekeičiant Konstitucijos.
JAV lietuvė Regina Narušienė siūlė kaip Konstitucijos leidžiamus atskirus atvejus numatyti, jog dvigubą pilietybę galėtų turėti asmenys, Lietuvos pilietybę turėję iki 1940 metų birželio 15 dienos, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, nepaisant to, kada jie patys paliko Lietuvą ir įgijo kitos šalies pilietybę.
„Reikia tik politinės valios šį reikalą sutvarkyti“, – sakė ji.
Tuo metu konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius teigė, kad tokiu atveju dviguba pilietybė būtų gana paplitusi, ir tuomet būtina Konstitucijos pataisa.
Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
„Darbietis“ Artūras Paulauskas buvo įregistravęs Seimo nutarimo projektą dėl referendumo šiuo klausimu surengimo. Jis siūlė surengti referendumą su tokia formuluote: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Tačiau jai nepritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Konstitucijos komisija.
