– Modernizavimas šalyje nevyksta tokiais tempais, kokių norėtųsi ir dažniausiai kaip pagrindinė problema įvardijamas būtent statybininkų trūkumas. Visgi tai yra pasekmė kitų neišspręstų modernizacijos organizavimo problemų, dėl kurių statybos verslui dalyvavimas pastatų modernizavimo procese yra nepakankamai patrauklus.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad gerų statybos specialistų verslui surasti yra sunku. Emigracija daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus. Siekiant išlaikyti geriausius darbininkus ir didinant jų atlyginimus, natūraliai didėja ir statybos paslaugų kaina. Tuomet mažiausios kainos kriterijus viešuosiuose pirkimuose pasmerkia didesnius atlyginimus mokančias bendroves pralaimėjimui konkursuose, o statybininkai kaltinami lupikavimu. Galiausiai dalis bendrovių pradeda atlyginimus mokėti nelegaliai.
Emigracija daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus.
– Kaip būtų galima spręsti šią problemą?
– Problema susideda iš daug dalių, tačiau suprantama, kad kompetentingas specialistas turi gauti kompetencijas atitinkantį atlyginimą. Statybos sektorius skaidrėja, atlyginimai po truputį auga, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Žmogų dirbti bet kokį darbą motyvuoja ne tik atlyginimas, bet ir suteiktos sąlygos, aplinka ir požiūris į sunkiai dirbantį specialistą. Dažnai lietuviai, dirbę užsienio statybos rinkose, pirmiausia akcentuoja ne didesnį atlyginimą, o komfortiškas sąlygas darbui, pertraukoms ir kitokį požiūrį. Lietuvoje dažnam žodis statybininkas asocijuojasi su neigiamomis savybėmis, o užsienyje lietuvis statybininkas turi išties neblogą vardą: jis darbštus, tvarkingas, pareigingas ir pan.
– Statybininkų paklausa veikiausiai atsiliepia ir darbų kokybei, stengdamiesi dirbti greičiau specialistai padidina klaidų rizika. Kaip to išvengti?
– Tai nebebus problema, kai skaitmeninės statybos principai ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos Lietuvoje įsigalės taip, kaip šiuo metu Skandinavijoje ar Didžiojoje Britanijoje. BIM perkelia statybą į naują, daug greitesnį ir kartu efektyvesnį lygmenį. Klaidų tikimybė sumažinama iki minimumo, o bet kokie netikslumai iš karto atsispindi 3D statinio modelyje ir gali būti nedelsiant ištaisyti.
Lietuvos statybininkų asociacija visuomet pirmiausia akcentuoja būtinybę dirbti kokybiškai. Skatindami kokybišką darbą neseniai išplėtėme statybos taisyklių portalą STATAI (www.statybostaisykles.lt), įtraukdami rubriką „Statybos neatiktiniai produktai“, kuri skirta informuoti apie grėsmę keliančius statybos gaminius.
Žmogų dirbti bet kokį darbą motyvuoja ne tik atlyginimas, bet ir suteiktos sąlygos, aplinka ir požiūris į sunkiai dirbantį specialistą.
– Kas galėtų naujus, jaunus žmones pritraukti į statybų sektorių?
– Gerus specialistus ruošti stengiasi pačios statybos įmonės, mokydamos ir pačios ugdydamos jaunus darbuotojus. Lietuvos statybininkų asociacija stengiasi padėti verslui, bendradarbiaudama su statybos specialistus ruošiančiomis profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis. Laikai keičiasi, o darbuotojams reikalingi nauji įgūdžiai ir naujos kompetencijos, todėl mūsų bendro darbo tikslas yra, kad mokslus baigę žmonės kuo efektyviau įsilietų į darbo rinką. Taip pat dalyvaujame projekte, kurio tikslas – parengti statybos darbininkus dirbti pagal vis aukštesnius reikalavimus, kurių reikia energiškai efektyvių pastatų statybai ir modernizacijai.
Specialistų rengimas taps ypač svarbia tema ir įsibėgėjant skaitmeninei statybos revoliucijai. Netrukus statybos srityje dirbančių žmonių darbo įpročiai turės smarkiai pasikeisti, o gebėjimas dirbti su naujausiomis informacinėmis technologijomis taps neišvengiamas, norint dirbti statybos rinkoje.
Aplinkos ministerija primena, kad visos statybos turi būti vykdomos laikantis numatytų reikalavimų. Tiek statybininkai, tiek užsakovai turi prisiimti atsakomybę už tai, kad statybos procesas ir rezultatas nepadarytų žalos gamtai, kraštovaizdžiui bei kultūros objektams ir saugomoms teritorijoms.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
