Tokius klausimus šeštadienio „Lietuvos ryte“ užduoda jau daugybę straipsnių šia tema parašiusi dienraščio žurnalistė Laima Lavaste.
Ji primena, kad prokurorams priėmus nutartį, jog vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje įtariamojo žudiko Drąsiaus Kedžio buvusiai sugyventinei L.Stankūnaitei nepareikšti jokie įtarimai, moteris per teismą sieks susigrąžinti dukterį. Tuo tarpu D.Kedžio sesuo N.Venckienė, kuriai paskirta laikinoji vaiko globa, nusiteikusi kariauti, kad mergaitė liktų jos šeimoje.
Vilkinti sunkius, moteriškus, žeme besivelkančius audinių kailinius dviem sprindžiais per ilgomis rankovėmis, trumpai kirptais plaukais, traiškanotomis akimis – tokią savo dukterį teigė išvystanti motina pirmadieniais ir ketvirtadieniais, kai turi teisę su ja matytis dvi valandas.Vasario 17 dieną L.Stankūnaitės ir N.Venckienės mūšis dėl mergaitės įvyks Jonavos teisme. „Lietuvos rytas“ prieš šį mūšį klausinėjo L.Stankūnaitės, kaip ji jaučiasi.
Vilkinti sunkius, moteriškus, žeme besivelkančius audinių kailinius dviem sprindžiais per ilgomis rankovėmis, trumpai kirptais plaukais, traiškanotomis akimis – tokią savo dukterį teigė išvystanti motina pirmadieniais ir ketvirtadieniais, kai turi teisę su ja matytis dvi valandas.
„Vaikas atrodo kaip iš cirko pabėgęs klounas. Neišsigalvoju, – kalbėjo L.Stankūnaitė. – Policijos skyriuje, kur vyksta mūsų pasimatymai, tokią ją mato ir vaikų teisių apsaugos darbuotoja, ir apsaugos pareigūnas. Kai minėta darbuotoja perdavė N.Venckienei mano prašymą, kad mergaitė nešiotų mano nupirktą šiltą vaikišką striukę, o ne vargtų su sunkiais kailiniais, teisėja atšovė: „Tuos kailinius vaikui Drąsius nupirko už 3 ar 4 tūkstančius dolerių“. Nors mačiau, kad N.Venckienė pati juos anksčiau nešiojo. Tiems žmonėms, atrodo, svarbiausia pademonstruoti, kiek jie turi pinigų“.
„Dukrytei dabar labiausiai reikalinga mamos šiluma. Ji turi pagaliau būti su manimi. Dukterį pagimdžiau septyniolikmetė, ir nuo tada visas mano gyvenimas buvo tik kova už ją su Kedžių ir Venckų klanu. Jiems manęs reikėjo trumpam, kad mano tėvai nesikreiptų į teismą dėl D.Kedžio santykių su nepilnamete. O kai vaikas gimė, nuolat girdėdavau – gali sau eiti“, – pasakojo L.Stankūnaitė.
L.Stankūnaitė tikina, kad Andrius Ūsas, kuriam buvo pareikšti įtarimai vaiko tvirkinimu, niekada nebuvo vienas pasilikęs su jos dukra, kuriai tada buvo 3–4 metai: „Jis kaip politikas pagelbėjo susigrąžinti man dukterį, kaip verslininkas padėjo man imtis verslo. Bet niekada nebuvo mergaitės auklė. (...) Baisu, kokią kainą jis moka už savo gerumą.“
L.Stankūnaitė papasakojo, kaip vyksta jos ir dukters susitikimai. „Sargyba mane veža į tuos susitikimus Kaune iš gana toli. Dukterį atveža ne globėja paskirta N.Venckienė, kaip yra įpareigota, o D.Kedžio motina. Esą teisėja neturinti laiko. Susitikimai vyksta gal 6 kvadratinių metrų kambarėlyje. Kur su vaiku pažaisti, jei drauge dar sėdi ir apsaugos pareigūnas, ir vaikų teisių apsaugos darbuotoja? Iš anksto priruošiu įvairių žaidimų, karpome, piešiame ir kalbamės“, – pasakoja motina.
Toliau ji tęsia: „Kiekvieną kartą dukterį reikia prisijaukinti. Ji juk nesupranta, kas čia darosi, – mama tai yra, tai jos nėra. Bet greitai atitirpsta, glaudžiasi prie manęs. O kas dedasi jos širdyje, nėra jėgų net įsivaizduoti. Vaikai nujaučia daugiau, negu mes numanome. Man beveik nieko neleidžiama klausinėti. Kad žinotumėte, kaip ji pati bijo bet kokių klausimų! Ko nors paklausta ji suirzusi tuoj pat išberia greitą atsakymą – tik atsikabinkite nuo manęs. Tas pat vyko ir per jos apklausas.“
Pasak L.Stankūnaitės, mergaitė skundžiasi, kad jai gaila nukirptų plaukų, norėjusi turėti ilgus kaip motinos.
Susitikimai vyksta gal 6 kvadratinių metrų kambarėlyje. Kur su vaiku pažaisti, jei drauge dar sėdi ir apsaugos pareigūnas, ir vaikų teisių apsaugos darbuotoja? Iš anksto priruošiu įvairių žaidimų, karpome, piešiame ir kalbamės, – pasakoja Laima Stankūnaitė.„Mergytė į susitikimus dažnai būdavo atvežama nesušukuota. Nupirkau gumyčių, segtukų, kad supintų kasas. Kitą kartą ją atvežė trumpai nukirptą. Supratau, kad globėja N.Venckienė tyčia taip padarė. Norėdama išprovokuoti mano pyktį ir parodyti – nesikišk, mes čia viską reguliuojame“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei sakė L.Stankūnaitė.
Ji tikina, kad dukterimi, jeigu teismas panaikintų N.Venckienei suteiktą laikinąją globą, ji sugebėtų pasirūpinti ir įslaptintame bute, kuriame ji dabar saugoma glaudžiasi. „Manau, kad kurį laiką galėtume gyventi ir čia. Juk butas erdvus, pati verduosi valgyti. Sugebėčiau dukrytę pamokyti rašyti, skaičiuoti. N.Venckienė įrodinėja, kad dukrytė negali būti man grąžinta, nes aš gyvenu įslaptintoje vietoje. Bet juk aš ne pati savo noru slapstausi. Mane valstybė saugo nuo mirties – jos brolio, įtariamo mano sesers nužudymu, kulkos! Aš – ne nusikaltėlė. Aš – mama. Mamos savo vaikais rūpinasi net karo lauke. Ir aš sugebėsiu savo vaiku pasirūpinti. Bet kur ir bet kada“, – užtikrino L.Stankūnaitė.
Kalbėdama apie tolimesnę ateitį, jeigu teismas sugrąžintų jai dukrą, L.Stankūnaitė sakė ketinanti emigruoti iš Lietuvos: „Tikrai nenoriu likti valstybėje, kuri nesugebėjo nuo tokių kančių apsaugoti mano vaiko, neapgynė manęs – jos motinos, mano sesers. Bandysiu kurtis užsienio šalyje. Man – tik 24-eri. Tikiu, jog iki trisdešimties pajėgsiu atsistoti ant kojų, įsigyti savo būstą. Turiu kelias profesijas, bet dirbsiu bet ką.“
L.Stankūnaitė teigia, kad iš šalies išvykti labiausiai norinti dėl dukters: „Čia jos apsaugoti nebus įmanoma. Įsivaizduokite, kai mergaitė ims lankyti mokyklą, ką ji išgirs iš vaikų? Juk tos D.Kedžio išplatintos vaizdo juostos niekur nedings. Dėl patyčių mokykloje ne vienas vaikas nusižudo. Aš turiu bėgti su dukryte kuo toliau! Be to, čia ir Kedžiams, ir Venckams aš juk visada būsiu gyvas taikinys.“
