„Finansinės, ekonominės krizės metu susidarė tokios sąlygos, kai smurtautojui sudaromos net tokios įstatymų sąlygos, lengvatos smurtauti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją tvirtino A.Burneikienė.
„Liberalėja galimybė atleisti iš darbo žmogų dėl bet kokių priežasčių, kurias sugalvoja darbdavys. Auka vis mažiau turi garantijų pasilikti darbe ir su ja gali būti susidorota dėl bet kokių dalykų. Ir aplinka tampa vis abejingesnė vien dėl įvairių baimių prarasti darbą ir pasisakyti aukos atžvilgiu kaip liudytojai“, – kalbėjo lygių galimybių kontrolierė.
Pasak jos, diskriminacija dėl lyties „darbo santykių srityje jau yra smurtas“, kuris gali reikštis įvairiomis formomis: seksualiniu priekabiavimu, žeminančiais pareiškimais, mažesniu darbo užmokesčiu nei jį atlikdamas gauna vyras, tendencingu neskyrimu į aukštesnes pareigas, persekiojimu ir nepagrįstai pradedamais patikrinimais ar spaudimu išeiti iš darbo.
Lygių galimybių kontrolierės tvirtinimu, psichologinis smurtas neretai ribojasi su fiziniu smurtu.
„Vilniuje didelėje prekybos įmonėje nėščia moteris buvo perkelta dirbti į nešildomą sandėlį iš prekybos salės, kur nuolatinis skersvėjis, kad paprasčiausiai savo noru kuo greičiau išeitų iš darbo vietos“, – pasakojo A.Burneikienė.
Jos teigimu, tirtas ir atvejis Marijampolėje, „kai moteriai tiesiogiai buvo pasiūlyta pasidaryti abortą“.
Anot lygių galimybių kontrolierės, gaunama daug besilaukiančių moterų skundų dėl darbdavio atsisakymo išleisti atostogų. Nereta ir jaunų, ir pagyvenusių moterų diskriminacija.
„Yra tekę konsultuoti moterį, kai ji paskambino ir pasakė, kad kreipėsi į vieną iš didžiųjų prekybos centrų, prašydama įdarbinti kulinarijos skyriuje, jai 46 metai. Jai buvo pasakyta, kad „įdarbinę pagyvenusias moteris, mes paskui dėl jų turime problemų", – tvirtino kontrolierė.
A.Burneikienės teigimu, lygių galimybių kontrolieriui „suteikta teisė priimti daug sprendimų". Tarp galimų – reikalavimas nutraukti diskriminacinio pobūdžio veiksmus, įspėjimas, administracinės nuobaudos, kurios dydis siekia 2–4 tūkst. litų, skyrimas arba medžiagos perdavimas prokurorams.
Dažniausiai lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga inicijuoja sutaikymo procesą.
„Stengiamės išprovokuoti, kad išsisakytų ir auka, ir pažeidėjas. Na, ir pasistengti tokiu būdu padaryti taip, kad pačiai aukai būtų priimtas geriausias sprendimas. Kartais tas susitaikymo procesas baigiasi išėjimu iš darbo, bet su didžiausiomis galimomis materialinėmis kompensacijomis, kokios įmanomos, kad būtų išspręstas konfliktas", – pasakojo A.Burneikienė.
Anot jos, kartais iš darbo tenka išeiti ir pažeidėjui.
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistės Jurgitos Sajevičienės, įvairaus pobūdžio smurtą darbe patiria apie 50 proc. darbuotojų Lietuvoje.
J.Sajevičienės teigimu, su psichologiniu smurtu dažniausiai tenka susidurti aptarnavimo sferoje dirbantiems asmenims, čia didžiąją dalį sudaro moterys.
