M.Kvietkauskas komiteto nariams teigė antradienį apsilankęs bažnyčios prieigose.
„Vaizdas mus tikrai labai nustebino“, – prisipažino jis.
Ministras pasakojo, kad vykdomi du projektai, vienas – pačios bažnyčios restauracija, kuri, jo vertinimu, atlikta be priekaištų.
Kitas – bažnyčios prieigų sutvarkymas naudojant daug betono. Tai, pasak ministro, kelia nuostabą ir daugybę klausimų.
„Kaip kraštovaizdyje, kuris saugomas kaip visuma, priimtas sprendimas naudoti tokią medžiagą? Buvo galimybės pasirinkti kitokias medžiagas. Tai – labai agresyvus sprendimas, ardantis šitą kraštovaizdį“, – kalbėjo jis.
Ministras teigė, kad Kultūros ministerija ėmėsi vertinti šį projektą, aiškinamasi, kaip jis atitinka paveldosauginius reikalavimus, kaip visa tai buvo suderinta su bendruomene, kas derino projektą.
Kaip dabar yra – taip negali būti.
Anot politiko, atliekamas patikrinimas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriuje.
„Reikia teisine tvarka spręsti dėl to, kaip projektas turi būti pakeistas, nes kaip dabar yra – taip negali būti“, – pabrėžė jis.
M.Kvietkauskas pabrėžė, kad prieigos prie bažnyčios turėjo būti sutvarkytos, nes plytinti pieva yra drėgna ir prie bažnyčios sunku prieiti, tačiau sprendimo būdas, ministerijos požiūriu, yra netinkamas.
Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis teigė, kad šio klausimo užmiršti nereikia – reikia sulaukti tyrimo išvadų ir pasidaryti išvadas ateičiai.
Nuomonės, ar projektas geras, ar blogas, R.Karbauskis neturi.
„Aš nesu specialistas ir negalėčiau šiandien sakyti, kad pritariu ar nepritariu tam sprendiniui, bet jis tikrai, kaip ir ministras minėjo, krenta į akis“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Architektas: prie bažnyčios buvo aikštė
Projekto autorius, architektas Gintaras Prikockis Kultūros komitete pabrėžė, kad pirmasis Zapyškis buvo prie bažnyčios.
Jis teigė, kad greta jos norėta atkurti aikštę, o žalia pieva prie pastato plyti tik nuo 1946 metų.
„Ne betonas, ne pati konsistencija medžiagos svarbi, bet kaip tai daroma ar padaroma“, – kalbėjo architektas.
Jis parlamentarams demonstravo nuotraukas, kurios turėjo įtikinti, kad betonas greta bažnyčių kitose šalyse nėra jokia naujiena.
Tačiau kažkas iš komiteto pastebėjo, kad jo rodomose nuotraukose bažnyčios stovi miestuose, o ne gamtos apsuptyje.
Projekto baigtumas, anot architekto, šiuo metu yra 80 proc.
L.Rekevičius: kad projektas blogas, buvo nuspręsta feisbuke
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius posėdyje pareiškė, kad sprendimas bažnyčios prieigas iškloti betonu nėra vienareikšmiškai blogas.
„Kad jis yra blogas, buvo nuspręsta feisbukokratijos būdu – kažkas, gal mažiau tvarkybos projektuojantis architektas pasakė, kad tai yra blogai, tai labai plačiai nuskambėjo ir iš esmės visi, kuriems yra gerai, garsiau nepasisako“, – kalbėjo jis.
L.Rekevičius teigė nuo savaitgalio apklausiantis architektus apie Zapyškį ir girdintis nuomones, kad tai arba yra labai gerai, arba labai blogai.
Jis pabrėžė, kad betonas, kaip ir kitos naujai panaudotos medžiagos, pradžioje atrodo vienaip, o praėjus kuriam laikui – visai kitaip. Architektas pabrėžė esantis tikras, kad po kurio laiko tas pats betonas žiūrėsis visiškai kitaip ir taip smarkiai nekontrastuos su aplinka.
„Neturėtume vertinti penkių galbūt šiek tiek tendencingai padarytų nuotraukų“, – nedaryti skubotų išvadų ragino jis.
L.Rekevičius mano, kad reikėtų stiprinti Kultūros paveldo departamento pozicijas.
„Labai svarbu, kad projektus tikrintų ir žiūrėtų geriausią kvalifikaciją turintys žmonės. Esamiems darbuotojams reikėtų kelti kvalifikaciją, juos siųsti tobulintis į užsienį pažiūrėti gerųjų pavyzdžių“, – kalbėjo architektas.
Jo teigimu, reikia stengtis, kad projektus peržiūrėtų architekto kvalifikaciją turintys žmonės, kurie galėtų laiku sureaguoti.
„Komentuoti iš statybinės aikštelės nebaigtą projektą nėra profesionalu ir nėra labai etiška“, – pabrėžė jis.
KPD Kauno skyriaus vedėjas į posėdį neatvyko
Diskusiją komitete surengęs Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis antradienį lankėsi prie Zapyškio bažnyčios. Vaizdas jam nepasirodė įkvepiantis.
„Aš pavadinau kultūriniu vandalizmu, gal ne tuos žodžius parinkau, bet aš taip manau“, – trečiadienį kultūros komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Nors V.Kernagis į posėdį kvietė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėją Svaigedą Stoškų, jis į posėdį neatvyko.
Posėdyje dalyvavusi kultūros viceministrė Ingrida Veliutė parlamentarams prisipažino jam rekomendavusi nebedalinti komentarų žiniasklaidai, todėl ji spėjo, kad dėl to S.Stoškus į Kultūros komiteto posėdį neatvyko.
Anot jos, paveldo politika turėtų būti vykdoma ne baudžiant, o konsultuojant žmones, kas yra paveldas ir kaip jį saugoti.
Ji pabrėžė, kad Zapyškio žmonės neprieštarauja tokiam sprendimui, kuris buvo priimtas betonu išklojant bažnyčios prieigas.
„Tikiuosi, kad tie, kurie sugalvos rekonstruoti Gedimino pilį, nesugalvos dėl to pasitarti su Senamiesčio ir Užupio gyventojais. Su visa pagarba“, – replikavo komiteto narys V.Kernagis.
Zapyškio bendruomenės atstovas: betonas kaip Nemunas tamsus, pilkas
Zapyškio bendruomenės centro direktorės pavaduotojas Reimantas Bendoraitis teigė, kad bendruomenė gerai žinojo apie projektą.
„Niekam niekas neužkliuvo – viskas buvo vieša. Buvo labai smagu, viskas gerai, bendruomenė toje erdvėje nuo seno rengė daug renginių (...) Pieva – gal gražu, gal daugeliui gaila, kad pievą susinaikino, bet ta prasme mes gal visi modernėjame. Tai nereiškia, kad nereikia pokyčių“, – kalbėjo jis.
R.Bendoraitis teigė, kad ten nėra taip blogai, kaip bandoma piešti.
„Plačioms masėms labiau bus galima tą objektą aplankyti, pažiūrėti (...) Daug atlikėjų galės koncertuoti. Betonas irgi kaip Nemunas tamsus, pilkas. Iš komentarų atrodo, kad beveik pabaiga dabar“, – neigiamais vertinimais stebėjosi jis.
Projektas finansuojamas ŽŪM ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis
Kaip antradienį pranešė Kultūros ministerija, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios teritorijos ir aplinkos sutvarkymo projektas finansuojamas Žemės ūkio ministerijos ir rajono savivaldybės.
Kitas projektas – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastato tvarkybos – vykdomas Kultūros ministerijos skirtomis Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Šio projekto vertė – 738 068 eurų, iš jų 627 358 eurų – Europos Sąjungos lėšos, 110 710 eurų – savivaldybės biudžeto lėšos.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriuje dėl projekto „Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkyba“ bus atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Pirmadienį 15min skelbė, kad architektai vienas po kito internetinėje erdvėje ėmė reikšti pasipiktinimą tuo, ką išvydo: didžiulė betono aikštelė ne vienam jų pasirodė paveldosauginio kraštovaizdžio niokojimas.
Kauno rajono savivaldybės atstovai tikina, kad statybos, kurios yra suderintos su paveldosauga, dar nebaigtos, tad nereiktų iš pamatų spręsti ir to, koks bus visas statinys.
Pasak architekto restauratoriaus Gintaro Prikockio, bažnyčios prieigose įrenginėjama aikštė bus skirta tik renginiams. Joje nenumatytas automobilių parkavimas ar amfiteatras.
