Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 10d. 14:28 , Atnaujinta: 2021 birželio 10d. 16:42

M.Puidoko telefoną STT paėmė prievarta. Kaip tai dera su jo neliečiamybe?

M.Puidoko kabinete - krata
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / M.Puidoko kabinete – krata

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino, kad panaudojo prievartą, paimdama telefoną iš Seimo nario Mindaugo Puidoko. Ar tokie veiksmai nepažeidė Konstitucijos nuostatų, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, o be Seimo sutikimo parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė? Lietuvos teismų praktika šiais klausimais buvo prieštaringa. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad dabartinė doktrina – teisėsaugos pusėje, tačiau kai kurie advokatai turi abejonių.

Du aukščiausios instancijos Lietuvos teismai – Aukščiausiasis ir Konstitucinis – imuniteto ribas aiškino 2019–2020 metais, nagrinėdami kratų pas teisėjus teisėtumą. Teisėjų ir parlamentarų neliečiamybės ribos yra panašios, tačiau teisininkai neturi vienos nuomonės, ar šiuo atveju galima taikyti analogiją.

Iš pradžių Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.

STT sukritikavo tokias nuostatas, o parlamentarai vėliau kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Šis pateikė priešingą išaiškinimą – paskelbė, kad krata ir asmens krata savaime nėra suvaržoma asmens laisvė, todėl ji gali būti atliekama ir pas imunitetą turinčius asmenis.

Jei taikant analogiją krata ir galėjo būti atliekama, ar jos metu galėjo būti naudojama prievarta?

D.Žalimas: negalima priešintis pareigūnams

Teismų sprendimų dėl to nėra, bet buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad teisėsauga turėjo teisę užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams.

„Asmens neliečiamybė nereiškia, kad ją turintis asmuo turi teisę priešintis teisėtiems pareigūnų nurodymams. Jei pareigūnai turėjo sankciją, jis turėjo paklusti nurodymams ir atiduoti visus ieškomus daiktus. Jo neteisėtiems veiksmams pareigūnai gali užkirsti kelią, nepaisant to, ar jis turi neliečiamybę, ar neturi“, – 15min sakė D.Žalimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas

Jo teigimu, imunitetas turi būti suprantamas siaurinamai – jį panaikinti būtina, kai reikia pareikšti įtarimus, suimti ar taikyti kitas laisvę varžančias priemones.

Advokatūros vadovas turi abejonių

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė dėl STT veiksmų turi daugiau abejonių.

Jis atkreipė dėmesį, kad konstitucinis reikalavimas dėl Seimo nario neliečiamumo ir jo laisvės varžymo „papildomas tik viena Seimo statute apibrėžta išlyga – jei Seimo narys užtinkamas darantis nusikaltimą (in flagranti)“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ignas Vėgėlė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ignas Vėgėlė

„Mano vertinimu, tai reiškia, kad prieš Seimo narį negali būti atliekami baudžiamojo persekiojimo veiksmai be Seimo sutikimo. Šiuo atveju, anot Seimo nario, buvo atlikta asmens apžiūra ir asmens daiktų poėmis, kurie yra numatyti baudžiamojo proceso kodekse, o tai yra baudžiamojo proceso priemonės. Šie veiksmai, mano nuomone, kelia teisėtumo klausimą“, – 15min teigė I.Vėgėlė.

Nedrįsčiau sakyti, kad STT gali visiškai laisvai imti mobilųjį telefoną

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Remigijus Merkevičius sako, kad šiuo atveju kyla klausimų, ar teisėsaugos pareigūnų veiksmai nepažeidė Konstitucijos garantuojamo Seimo nario asmens neliečiamumo.

„Seimo narys turi papildomų garantijų. Dalis Seimo nario veiklos yra jo telefone, kompiuteryje – ten išsaugota jo asmenybės dalis. Nedrįsčiau sakyti, kad STT gali visiškai laisvai imti mobilųjį telefoną, kompiuterį ir tuo niekaip nesikėsina į Seimo nario statusą. Mano akimis, taip lendama į Seimo nario statusą ir tam tikrą jo asmenybės dalį. Kiek tai galima daryti – tai apibrėžti turi įstatymo leidėjas ir teismų praktika, bet mes nei to, nei to neturime“, – 15min sakė jis.

R.Merkevičius pabrėžė, kad krata susijusi ir su fizinio judėjimo laisvės apribojimu – gali būti uždraudžiama išeiti iš patalpos – o Konstitucija draudžia riboti fizinio judėjimo laisvę.

Teisininkas taip pat sakė nesantis tikras, kad Seimo nario neliečiamumą reikėtų prilyginti teisėjo neliečiamumui, nes jų funkcijos yra kitokios.

STT teigia, kad kratos atliktos, įtariant, jog Seimo nario padėjėjas Kęstutis Motiečius pasiūlė parlamentarui Matui Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, siekiant palankių sprendimų dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo.

Plačiau skaitykite čia: M.Puidoko padėjėjas įtariamas prekyba poveikiu – esą siūlė M.Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 46

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

05:21
01:30
01:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min