Viskas prasidėjo pirmadienio vakarą, kai panevėžietė Agnė grupėje „Mentai PNVŽ“ pasidalino pagalbos prašymu. Grupėje, kurioje įprastai dalijamasi informacija apie stovinčius policijos ekipažus, pasirodė skelbimas su berniuko nuotrauka. Mama pranešė, kad jos sūnus, kartu su draugu, negrįžta į namus.
„Mentai PNVŽ“ grupėje, turinčioje beveik 14 tūkstančių narių, netrukus užvirė tikra dalijimosi ir komentavimo banga. Nuo tos akimirkos dingusių vaikų ėmė ieškoti ne tik informaciją jau prieš tai gavę ir anksčiau paieškas pradėję policijos pareigūnai, bet ir dešimtys panevėžiečių.
Komentaruose žmonės pradėjo skelbti, kur vaikai paskutinį kartą pastebėti, svarstė, kur gali slėptis. Iš pradžių tik komentaruose aktyviai bendravęs Panevėžio jaunimas ėmėsi veiksmų – keliomis dešimtimis automobilių ėmė šukuoti miestą bei gatves, kuriose buvo pastebėti vaikai.
Jaunimas tarpusavyje derino planus, kur ir kokias gatves tikrinti, dalijosi informacija apie atokesnes vietas, kuriose galėtų slėptis vaikai. Tikrintos įvairiausios vietos – nuo tiltų, upelių iki vaikų darželių teritorijų. Tikrindami miškingas vietoves greta Velžio kelio panevėžiečiai apsiginklavo ir prožektoriais. Bendromis miestelėnų pajėgomis buvo susiaurintas paieškos plotas ir galiausiai pastangos davė vaisius.
Paryčiui abu berniukai, sušlapę ir sušalę buvo rasti prie degalinės, esančios Velžio kelyje, durų. Vaikus pastebėjo viena iš kompanijų, prisijungusi prie paieškų. Vaikus radę jaunuoliai pabėgusius neklaužadas perdavė iškviestiems policijos pareigūnams, kurie vėliau sugrąžino berniukus šeimoms.
Džiaugiuosi, kad gyvenu tokiame mieste su tokia bendruomene.
Po šios istorijos į 15min kreipėsi vieno iš pabėgusių vaikų mama, kuri išreiškė padėką kilniam tikslui susivienijusiam Panevėžio jaunimui.
„Noriu viešai padėkoti tiems, kurie prisidėjo prie paieškų. Tegul visi žino, koks vieningas yra Panevėžys, kai reikia pagalbos. Iš pradžių bijojau prašyti pagalbos, buvo gėda, tačiau dabar vaikai saugūs. Jaunimas juos rado sveikus ir gyvus.
Ačiū visiems, kurie negailėjo savo laiko, naudojo savo degalus ir nepabūgo bjauraus oro. Gedo ir klimpo automobiliai, bet vaikus rasti pavyko. Džiaugiuosi, kad gyvenu tokiame mieste su tokia bendruomene“, – neabejingų panevėžiečių iniciatyva džiaugėsi Agnė.
