Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 6d. 12:43

Mano, kad antikūnų testo prieš skiepijant nuo COVID-19 nereikia: procesas išsitęs iki 50 minučių, kai kas skiepų negaus per klaidą

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr. / Vakcinacija nuo COVID-19

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas aptarė įvairius klausimus, susijusius su COVID-19: kodėl pasimetė duomenys apie mirtis, ar teisingai paskirstomos vakcinos dozės ligoninėms, kaip vyksta skiepijimas. Nuotoliniame posėdyje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė, jog nuo COVID-19 nebus skiepijami šia liga persirgę asmenys, o kitiems prieš vakcinaciją reikės atlikti antikūnų tyrimus. Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša sakė manantis, kad tokie tyrimai nereikalingi – esą vakcinavimo procesas labai išsitęs, o dalis gyventojų dėl klaidingų rezultatų skiepų negaus laiku.

Sveikatos reikalų komiteto posėdis trečiadienį prasidėjo nuo temos apie netikslią mirčių, susijusių su COVID-19, statistiką. Ž.Simonaitytė pasakojo, kad sveikatos priežiūros įstaigos apie mirtis Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) turėjo informuoti atskirai, o taip pat šiuos duomenis suvesti į e. sveikatos sistemą.

Prieš Kalėdas ši tvarka, pasak jos, buvo pakeista – esą dabar informaciją apie mirtis užtenka suvesti į sistemą.

Istorinė mirčių statistika dar keisis

NVSC direktorius Robertas Petraitis teigė, kad NVSC gauta informacija apie mirčių atvejus ir ta informacija, kuri buvo e. sveikatoje, nesutapo.

„Mirtys yra apskaitytos mirties liudijimuose, tiesiog nesutapo mirčių skaičius pagal mirčių liudijimus ir mirčių skaičius pagal gydymo įstaigų pateiktus pranešimus“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas Petraitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas Petraitis

Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau skelbė, kad vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą rastos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su COVID-19. 324 iš jų – dėl koronaviruso, 480 – dėl kitų priežasčių, nors mirusieji sirgo koronavirusu.

R.Petraitis aiškino, kad šie duomenys dar keisis.

„Žmonių, kurie mirė nuo kitų priežasčių, bet jiems buvo diagnozuotas COVID-19, reikėtų kiekvieną atvejį išnagrinėti, nes dabar matom, kad kai kurie žmonės, kuriems buvo diagnozuotas COVID-19 ir kurie mirė nuo kitų priežasčių, mirė jau pasveikę nuo COVID-19. Tai tas skaičius, kuris buvo paskelbtas – 804 – buvo netikslus. Reikia kiekvieną peržiūrėti dabar“, – sakė jis.

Skaičius, kuris buvo paskelbtas – 804 – buvo netikslus.

Posėdyje dalyvavęs Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius svarstė, kad mirties priežastis tiksliausiai nustato Higienos institutas. Instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius su tuo sutiko.

„Pagrindinis mirčių statistikos tvarkytojas yra Higienos Instituto Mirčių ir jų priežasčių valstybės registras. Gaila, kad kai kurie klausimai su mūsų šitiek metų kuruojama statistika nelabai buvo derinami“, – apgailestavo jis.

R.Gurevičius pažymėjo, kad NVSC mirčių atvejų sekimui naudojo atskirą registracijos sistemą ir esą iš karto buvo aišku, kad joje vedama statistika bus nepilna ir netiksli.

100 proc. buvo aišku, kad duomenys nesutaps su valstybine mirčių statistika.

„100 proc. buvo aišku, kad duomenys nesutaps su valstybine mirčių statistika ir, be jokios abejonės, nukentės alternatyvių sistemų veikla, sistemos pilnumas“, – kalbėjo jis ir teigė, jog NVSC visada turėjo skelbti, jog COVID-19 mirčių statistika yra išankstinė.

NVSC, anksčiau aiškinęsis, kur pradingo informacija apie dalį mirčių, teigė, kad jos nepateikė arba vėlavo pateikti gydymo įstaigos.

„Toks pasakymas, kad kažkas neatsiuntė, neužpildė dokumentų, <...> čia juokingas pasakymas. Reikia dirbti, kad informacija būtų pilna“, – į tai sureagavo Higienos instituto atstovas.

Jis be kita ko kritikavo sprendimą įvesti skirtį tarp mirusiųjų nuo COVID-19 ir to, kurie mirė dėl kitų priežasčių, bet sirgo COVID-19. Norint įvertinti šiuo niuansus, R.Gurevičiaus teigimu, reikia specialių kompetencijų, todėl tai esą veltui apsunkino medikus.

VIDEO: 2021-01-06 Sveikatos reikalų komiteto posėdis

R.Petraitis teigė, jog NVSC renka ne statistinius, o operatyvinius duomenis, tai yra, centrui svarbu juos gauti kuo greičiau tam, kad būtų galima efektyviai kovoti su užkrečiama liga. Vadovas tikino, kad duomenų rinkimui NVSC naudojama sistema pasenusi, dėl to esą buvo kreiptasi į ministeriją, siekta sistemą modernizuoti.

Pateisina, kad regionai vakcinų iškart negavo

Trečiadienį Sveikatos reikalų komiteto nariai aptarė ir tai, kaip gydymo įstaigoms sekasi COVID-19 vakcina skiepyti medikus. Su laišku šia tema į komitetą kreipėsi Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.

Pasak jo, iš Panevėžio ligoninės gauta pirmoji vakcinų siunta neatitinka rajoninių ligoninių, kuriose taip pat gydomi užsikrėtusieji COVID-19, lūkesčių ir interesų.

„Manome, kad Panevėžio ligoninės sprendimai paskirstant vakcinų skaičių regiono ligoninėms yra nepriimtini“, – aiškino meras.

Komitetas, pasak jo pirmininko Antano Matulo, sulaukė apie 60 panašaus turinio laiškų: klausiama, kodėl atraminės gydymo įstaigos beveik negavo skiepų nuo COVID-19.

Sveikatos apsaugos viceministrė Ž.Simonaitytė tikino, jog pirmoji Lietuvos gauta vakcinų siunta buvo nedidelė ir esą normalu, kad kažkas jų negavo.

„Pirmoji dozė, kuri buvo ne pilnai 10 tūkst., <...> natūralu, kad užtikrinti vienodo, tolygaus pasiskirstymo... Vis tiek kažkas būtų negavęs, <...> bet sprendimą priimti reikėjo ir mes tą sprendimo priėmimo, konkrečių sąrašų sudarymo [pareigą] buvome patikėję ir vis dar esame patikėję penkiems regioniniam centrų koordinatoriams“, – aiškino ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Živilė Simonaitytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Živilė Simonaitytė

Antradienį Lietuvą, pasak viceministrės, pasiekė kitos vakcinų siuntos, dozių turėtų pakakti visų su COVID-19 pacientais dirbančių medikų ar kito personalo vakcinacijai.

„Vakar tiek antra, tiek trečia gauta siunta buvo išvežta ir paskirstyta į penkis regioninius centrus, didžiąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose bus toliau vakcinuoti visi medikai, personalas ir savanoriai, kurie tiesiogiai dirba su COVID-19. Mes čia kalbam apie daugiau kaip 30 tūkst. dozių. Įskaitant tas, kurios buvo paskirstytos prieš naujus metus, iš viso – 40 tūkst. dozių“, – kalbėjo Ž.Simonaitytė.

Kad pirmąjį kartą gauta mažai vakcinos dozių, sutiko ir Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Mažeika
Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Mažeika

„Problema ta, kad gavome vakcinos, kuri netenkino pirmojo etapo apimčių, turėjome susirinkimą su rajono ligoninėmis ir pristatėme, kokiais principais vadovaujantis bus atlikti skiepijimai. Buvo pasirinkta, kad mes skiepysime labai didelės ir didelės rizikos personalą, kadangi Šiaulių ligoninė yra vienintelė regione, teikianti trečio lygio paslaugas, klasterines paslaugas ir yra visa COVID-19 ligoninė. Kiekvienam padaliny yra organizuoti COVID-19 padaliniai.

Paskiepyti darbuotojus, kurie teikia paslaugas viso regiono gyventojams, buvo ne prabanga, o pareiga. Žinoma, dalį vakcinos skyrėme ir regioninėms ligoninėms, be kurių pagalbos nebūtume išlikę ir išgyvenę“, – dėstė jis.

Antroji vakcinų siunta, R.Mažeikos tikinimu, buvo paskirstyta visoms regiono ligoninėms: iš 2955 vakcinų 1125 skirtos rajonams.

Ketvirtadienį prasidės skiepijimas globos įstaigose

Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas aiškino, kad visos pirmosios siuntos vakcinos atiteko Panevėžio ligoninės personalui, tiesiogiai teikiančiam COVID-19 paslaugas, o dabar gauta partija esą paskirstyta kitoms įstaigoms.

„Antroji partija, kuri atvyko vakar, buvo paskirstyta tarp regiono įstaigų sau nepasiliekant nė vienos dozės. Tai yra, 1950 dozių atiteko Panevėžio ir Utenos gydymo įstaigoms pagal prioritetų sąrašą ir šiandien nuo ryto vyksta skiepijimas“, – tikino vadovas.

Jo įsitikinimu, prasmingiau vienu metu paskiepyti vienos įstaigos personalą, o ne kiekvieną kartą po dalį.

„Jeigu mes dengsime pagal įstaigas, pasirinkdami vieną konkrečią įstaigą, ją suskiepydami ir taip keldamiesi į kitas įstaigas, tada mes gausime efektą, ir tikėtina, turėsime bandos imunitetą“, – tokią teoriją pristatė A.Skorupskas ir tikino, kad ketvirtadienį regione prasidės vakcinavimas globos įstaigose.

Kalbėdama apie vakcinas, viceministrė Ž.Simonaitytė užsiminė, jog jomis nebus skiepijami COVID-19 persirgę asmenys ir tie, kurių kraujyje bus rasta šio viruso antikūnų. Siekiant tai išsiaiškinti, reikės atlikti atskirą tyrimą, kuris trunka apie 15 minučių.

Kauno miesto poliklinikos direktoriui, Gydytojų vadovų sąjungos valdybos nariui P.Kibišai tai buvo naujiena – jo įsitikinimu, tokių testų daryti nereikia.

Vadovas teigė, jog darant testus skiepijimo procesas labai užsitęs, tam reikės daugiau personalo, bus klaidingų testų atsakymų, kas reikš, jog dalis gyventojų negaus skiepų per klaidą.

„Pirmą kartą oficialiai išgirdau apie antikūnų testą prieš skiepijant nuo COVID-19. <...> Turim patirties su tais testais. Mes su jais testavom mokytojus, tai žinom, koks tai daiktas.

Apie 20–25 proc. tiek skiepijamų medikų, tiek kitų pacientų laiku negaus skiepo.

Pirmas dalykas, jis duoda, mūsų patirtimi, apie 20–25 proc. neteisingai teigiamų atsakymų, tai reiškia apie 20–25 proc. tiek skiepijamų medikų, tiek kitų pacientų laiku negaus skiepo – jiems teks darytis PGR, jiems teks izoliuotis ir teks kitą kartą, kai ateis eilė ar pasiseks, tada galės būti paskiepyti.

Mes planuojam, skaičiuojam, kiek skiepysim, tai vieno paciento skiepijimo laikas išauga bent dvigubai darant šitą testą – iki 50 minučių. Tai apie kažkokį masinį skiepijimą su šituo papildomu antikūnų testu nėra ko nei svajoti, nei galvoti“, – vardijo P.Kibiša.

„Mums vos vos pakanka resursų, personalo skiepijimui be papildomų kliūčių, tai tikrai mums neužteks personalo, jei jo mums reikės trigubai daugiau“, – pridūrė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paulius Kibiša
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paulius Kibiša

Siūlys persvarstyti rekomendacijų dėl antikūnų testų

P.Kibiša prašė, kad reikalavimas daryti antikūnų testus prieš skiepijant nebūtų įteisintas: „Kol kas ant popieriaus nemačiau šito reikalavimo ir labai prašyčiau ir norėčiau, kad jo neatsirastų. Mano galva, jis akivaizdžiai perteklinis.“

Tam paantrino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas.

„Mano matymu, tai irgi perteklinis, absurdiškas reikalavimas. Jeigu prisipirkot testų, tai juos kur nors ir naudokit arba grąžinkit pinigus į valstybės iždą“, – sakė jis.

Įsakymą dėl neskiepytinų asmenų, kurių kraujyje rasti COVID-19 antikūnų, sveikatos apsaugos ministras pasirašė sausio 5-ąją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Živilė Simonaitytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Živilė Simonaitytė

Sveikatos apsaugos viceministrė Ž.Simonaitytė teigė, kad siūlymą naudoti antikūnų testus skiepijimo nuo COVID-19 procese pasiūlė ekspertai.

„Viską, ką mes tvirtiname Sveikatos apsaugos ministerijoje, viskas yra paremta ekspertų tarybos, veikiančios prie Vyriausybės, rekomendacijomis. <...> Žinome ir suprantame, kad ir dėl antikūnų yra ekspertų tarybos rekomendacija taip daryti“, – teigė ji.

Ž.Simonaitytė tikino, kad rekomendaciją naudoti antikūnų testus ekspertų taryba galėtų persvarstyti.

Remiantis ekspertų rekomendacijomis, farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta COVID-19 vakcina pradėti skiepyti sveikatos sistemos darbuotojai – iš viso tokių beveik 10 tūkst.

Iki kovo 29 dienos, savaitiniu periodu, kiekvieną pirmadienį Lietuvą turėtų pasiekti naujos vakcinų siuntos, kurių vienos dydis bus toks pat, kaip trečiosios siuntos arba kiek didesnis, bet ne mažesnis nei 20 tūkst. dozių.

Konkretūs siuntų dydžiai gali būti tikslinami.

Vakcinos pristatytos penkioms pagrindinėms šalies ligoninėms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min