Pasak asociacijos pirmininkės Linos Šileikienės, priėmus sprendimą dar kartą didinti alaus akcizą, mažiesiems aludariams per metus jis iš viso būtų padidintas net 148 proc.
„Pernai Seimas priėmė sprendimą panaikinti akcizo lengvatą, tiksliau progresyvinius akcizo mokesčius, kurie priklausė nuo gamybos apimties, taip prilygindamas mažuosius alaus gamintojus didiesiems, ir pakėlė mokestį 120 proc. Kartu buvo nuspręsta padidini 10 proc. visų rūšių alaus akcizą, todėl mažoms alaus darykloms nuo šių metų sausio 1 dienos mokesčiai padidėjo 130 proc.“, – sako L.Šileikienė.
Asociacijos pirmininkės teigimu, jei Finansų ministerijos ketinimai alaus akcicą nuo 2010 m. padidinti 14 proc. taptų realybe, nuo 2008 m. akcizo mokestis mažiems aludariams iš viso būtų pakeltas net 148 proc. ir po tokio smūgio maži aludariai vargiai atsigautų.
„Vien tik per šiuos metus veiklą sustabdė aštuonios mažos alaus daryklos, viena iš jų bankrutavo, todėl toliau didinant akcizą ir valstybei nesiėmus skatinimo priemonių, šio smulkiojo verslo, o kartu ir senųjų aludarystės tradicijų išsaugojimo laukia liūdnas likimas“, – įspėja L.Šileikienė.
Anot jos, Mažųjų alaus daryklų asociacijos nariai per 2009 m. priskaičiavo 1 mln. Lt daugiau akcizo nei per tą patį laikotarpį 2008 metais. Tačiau dėl padidėjusių akcizo mokesčių mažieji aludariai neįstengė jo laiku sumokėti, todėl 2009 m. buvo sudarytos mokesčių atidėjimo mokestinės paskolos, kurių suma siekė apie 900 tūkst. Lt.
Pasak jos, akcizo didinimas nedavė teigiamų rezultatų, kadangi teoriškai surinkti mokesčiai gali taip ir nepasiekti valstybės biudžeto, nes greitai gali nelikti, kas juos moka.
„Pakėlus alaus akcizo mokestį ir bankrutavus mažiesiems aludariams valstybė kasmet netektų maždaug 10 mln. Lt akcizo mokesčių ir vidutiniškai 11 mln. Lt kitų mokesčių – apie 21 mln. Lt mokesčių per metus. Suskaičiavus dabartinių ir planuojančių tapti Mažųjų aludarių asociacijos nariais bendrovių darbuotojus, galima teigti, jog be darbo liktų apie 600 žmonių“, – skaičiuoja asociacijos atstovė.
Mažųjų alaus daryklų asociacijai šiuo metu priklauso 4 alaus daryklos – „Kauno alus“, „Biržų alus“, „Ponoras“ ir „Vilkmergė“, asociacija atstovauja ir kitiems legaliai dirbantiems mažiesiems aludariams, nors jie ir nėra asociacijos nariai.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 65 lietuviško kapitalo alaus daryklos, kurios saugo senąsias klasikines Lietuvos alaus virimo tradicijas bei paveldą. Asociacijos narėmis gali tapti alų tik pagal klasikinę technologiją gaminančios daryklos, kurios verda, raugina ir nokina kiekvieną alaus rūšį atskirai bei atitinka aukštus kokybės reikalavimus.
