Vienuolika menininkų iš įvairiausių Lietuvos miestų kūrė Baroti galerijoje ir Kultūrų komunikacijų centre. Kompozicijos iš statybinių medžiagų kaip gipsas, kartonas, plastikas, medis ar antrinių atliekų virto dekoracijomis.
„Ši alėja mums pasirodė tarsi negyva, norėjosi ją paversti žmonių traukos vieta“, – teigė plenero „Balta alėja“ rengėjai Isroildžonas ir Andželika Baroti. Menininkams buvo sutekta laisvė, reikalauta tik vieno, kad kompozicijos nebūtų mažesnės nei vieno metro.
Tai ką jie sukūrė – suintrigavo ne tik nuolatinius Klaipėdos parodų salių lankytojus.
Vilnietis Danas Aleksa savo kūrinį – po šiukšlių kibirą besiknaisiojantį žmogų – taip ir pavadino „Danas Aleksa“. Ši autentiškumu patraukianti skulptūra išsyk tapo praeivių traukos centru: jau per parodos po atviru dangumi atidarymą prie jos buriavosi smalsuoliai, panorę nusifotografuoti.
Dovydas Klimavičius į alėją atitempė tanką. Iš antrinių žaliavų pagamintą skulptūrą jis pavadino kaip taikos ženklą. Mindaugas ir Neringa Bumbliai iš kateterių pagamino kompoziciją „Aromorfozė“.
„Oro sąlygas jos atlaikys, bet ar atlaikys piktavališkai nusiteikusių žmonių kėslus – nežinia“, – dar prieš parodą abejojo I.Baroti.
Projektas „Balta alėja“ taps savotišku išbandymu, ar miestiečiai gali susidraugauti su meno kūriniais ir juos kuo ilgiau išsaugoti.
