Šiemet Tarptautinė vėžio organizacija ragina pasaulio visuomenę pasirašyti Pasaulinę vėžio deklaraciją ir taip išreikšti aktyvią poziciją vėžio problemos atžvilgiu.
Lietuvoje Onkologijos instituto iniciatyva nuo 2009 metų vasario 4-oji skelbiama Kovos su vėžiu diena.
Kodėl skausmingai reaguojame į diagnozę
Žmonės labai jautriai ir skausmingai reaguoja į šią diagnozę – mat ji vis dar asocijuojasi su didžiuliais emociniais išgyvenimais, su sunkiai pakeliamo gydymo ir mirties baime. Esame įsitikinę, kad liga progresuojanti ir sunkiai pasiduoda gydymui. Tačiau reikia žinoti, kad medikai pagrįstai teigia, jog aktyviai kovojant su liga galima ją atitolinti. Tai priklauso nuo daugelio dalykų.
Svarbiausias jų – analizuoti savo sveikatos pokyčius, bandyti įsijausti ir nelaukti, ieškoti patarimų ir pagalbos. Tik neuždelstą ligą galima daug paprasčiau įveikti.
Pirmaujame pagal mirtingumą
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius profesorius habilituotas daktaras Konstantinas Povilas Valuckas sako, kad onkologinės ligos pradeda „imti viršų“: daugelį metų pirmavusios širdies ligos (skaičiuojant pagal mirtingumą) užleidžia vietą vėžiui. PSO reiškia susirūpinimą ir prognozuoja, kad ateinančius 15 metų onkologiniai susirgimai pirmaus visose skalėse. 12 milijonų planetos gyventojų kasmet išgirstą šią diagnozę, apie 8 milijonai miršta kasmet. Skaičiai baugina, nelabai net suvokiami. Tačiau, pasak prof. K.P.Valucko, nereikia nusiteikti labai pesimistiškai. Sitauaciją galima savotiškai švelninti ar valdyti. Tačiau tam reikia kelių sąlygų. Pirmiausiai galime pasižiūrėti, kaip elgiasi kitos šalys. Nebūtinai tai turi būti mums pavyzdys, bet, tarkime, JAV ši liga yra po didinamuoju stiklu: Vėžio instituto biudžetas prilyginamas Pentagono biudžetui... Ir niekas nesusimąsto, kad tai yra per daug.
Efektyviausios programos
Vasario 4-oji – galimybė atkreipti didesnį dėmesį į ligos profilaktiką ir ankstyvos diagnostikos reikšmę. Tai yra kertiniai ligos kontrolės akmenys. Vėliau yra kovos su liga pasekmės. Norėtųsi priminti, kad šiuo metu mūsų šalyje vykdomos trys vėžio prevencijos programos. Tai yra 2 skirtos moterims (gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių ir atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio) ir viena, skirta vyrams (priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos). Jau realiai planuojama ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. PSO duomenimis, tai yra pačios efektyviausios programos – pagal sąnaudas ir gaunamą atsaką.
Šiemet Tarptautinė vėžio kontrolės organizacija ragina pasaulio visuomenę pasirašyti Pasaulinę vėžio deklaraciją.
Medikai niekada nenutyli, kad būtina mažinti ir tuos mūsų įpročius, kurie tikrai turi įtakos piktybinių ligų vystymuisi. Pirmiausiai tai yra rūkymas, alkoholio nesaikingas vartojimas, labai svarbus – nutukimo fakrorius, kuriam skiriama apie 40 proc. piktybinių ligų priežasčių skalėje.
Labai svarbią vietą užima ir visuomenės informavimas: regis, viską žinome, viskas mums aišku, tačiau pasigilinus matyti labai daug spragų, išvardytos ligos vystymosi priežastys daugeliui yra nežinomos. Pasak prof. Valucko, apie Radži gyvenimą žinome beveik viską. Taip reikia žinoti ir apie savo sveikatą: turi tiesiog atsibosti laidos ir straipsniai, kuriuose kalbama apie piktybines ligas. Juk šių ligų skaičiai tik didėja, ligos formos vis agresyvėja. Kasmet Lietuvoje suskaičiuojama 18 000 naujų ligos atvejų. Šiuo metu Lietuvoje – per 80 000 sergančiųjų. Šie skaičiai tiesiog įpareigoja stiebtis visas medicinos grandis. Juk pirmiausiai žmogus ateina pas šeimos gydytoją – jis turi būti akylas ir labai gerai apmokytas įvertinti ligos požymius. Lietuvoje vis dar nėra institucijos, kuri užtikrintų visą vėžio ligos kontrolę.
Pasaulinė vėžio deklaracija – tai dokumentas, išreiškiantis visuomenės poziciją piktybinių ligų atžvilgiu. Joje yra pagrindiniai momentai, kuriais vadovaujantis ši liga galėtų būti valdoma. Tai yra: kad politikai įrašytų vėžio klausimą į savo dienotvarkę, tobulinti vėžio prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, užtikrinti, kad kiekvienas susirgęs vėžiu žmogus gautų reikalingą gydymą.
Nėra svarbios institucijos
VU Onkologijos instituto direktorius K.P.Valuckas apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar nėra institucijos, kuri užtikrintų visą vėžio ligos kontrolę. Tai galėtų atlikti Nacionalinis vėžio institutas, kurio veikla susidėtų iš žmonių informavimo ir švietimo, kvietimo pasitikrinti, ligos prevencijos ir diagnostikos programų, ligos nustatymo ir gydymo. Žmogus juk nėra specialistas, specialių mokslų nebaigęs, iš kur jis gali žinoti, kad yra to amžiaus, kai jau padidėjusi rizika sirgti tam tikra liga, kad po gydymo jam reikia tam tikrais periodais ateiti ir pasitikrinti, ar liga neatsinaujino. Tos žinios atnaujinamos labai greitai ir viską susekti eiliniam žmogeliui – sudėtinga. Ir jei nėra to, kas jį nukreipia, paskatina ir informuoja, lieka didžiulė skylė.
Onkologiniai tyrimai – brangi sritis
Piktybinių ligų diagnostika ir gydymas – ypač brangi ir paini sritis. Kas tinka vienam ligos tipui, gali visiškai netikti kitam. Skyrus gydymą, vienas gali pasveikti, o nuo kito liga nesitrauks. Tam dirba molekulinės biologijos specialistai, kad vaistai būtų parinkti preciziškai tiksliai. Ir tyrimai, ir gydymas kainuoja didžiulius pinigus. Pasak K.P.Valucko, svarbiausia, kad žmonės, kurių rankose yra pinigai ir valdžia, sudėliotų prioritetus. Kiekviena gyvybė yra neįkainojama vertybė, kiekviena mirtis – didžiulė netektis ir šeimai, ir tautai. Pasakykime tik vieną skaičių – apie 8 000 netekčių per metus. Kiekvienais metais tiek. Nejaugi tai tik statistika?
